Nacionalinio vėžio instituto specialistai pastarąjį dešimtmetį stebi tendenciją, kai vis daugiau jaunų žmonių, neturinčių žalingų įpročių, suserga burnaryklės vėžiu.
Šio instituto Galvos, kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja Jolita Gibavičienė pasakojo, kad žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra svarbus kaip sukėlėjas ne tik gimdos kaklelio, bet ir burnaryklės vėžiui – pažeidžia ryklę, gerklas, tonziles, liežuvio šaknį.
Ilgą laiką buvo manoma, kad galvos ir kaklo piktybiniai dariniai susidaro tik tiems žmonėms, kurie daug rūko, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad turint 6 ir daugiau lytinių partnerių rizika susirgti burnaryklės vėžiu padidėja 6 kartus.
„Klinikoje matome tendenciją, kad burnos ertmės vėžiu serga vis daugiau jaunų darbingo amžiaus žmonių, kurie neturi žalingų įpročių. Prieš penketą šešetą metų patologai netgi netirdavo, ar burnaryklės piktybinis navikas susijęs su ŽPV“, – pasakojo J.Gibavičienė.
Mokslininkai aiškina, jog ŽPV infekcijos atsiradimas burnos ertmėje gali reikšti tai, kad yra pakitę seksualiniai įpročiai, nes šis sukėlėjas gali plisti ne tik vaginalinio, bet ir oralinio sekso metu, taip pat per odos mikrotraumas.
Užsikrėtę žmogaus papilomos virusu asmenys gali ir nesusirgti. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jei nusilpsta imuninė sistema, atsiranda gretutinių ligų, ŽPV aktyvuojasi ir gali sukelti burnos ertmės vėžį.
Ilgą laiką apie šią onkologinę ligą praneša nežymūs požymiai ir žmonės tikisi, kad burnos ertmėje atsiradęs mazgelis ar žaizdelė išnyks savaime. Jeigu gerklės skausmas ar užkimimas, opelė ar padidėję limfmazgiai neišnyksta ilgiau nei per 2–3 savaites, būtina specialisto konsultacija.
Burnos ertmėje esančius navikus nėra paprasta diagnozuoti. Galvos-kaklo vėžys neturi jokio specifinio laboratorinio tyrimo – vėžio žymenų tyrimo, kuris leistų diagnozuoti ligą. Būtina atvykti konsultuotis pas onkologus.
Jei padidėja limfmazgis kaklo srityje, tai gali reikšti, kad navikas jau yra išplitęs ir metastazavęs, o gydymas bus ilgas ir sudėtingas.
Gydytoja J.Gibavičienė pasakojo, kad operacijos apimtis priklauso nuo to, kurioje vietoje aptinkamas navikas. Jis gali susidaryti ryklėje, liežuvio šaknyje, tonzilėje. Operacija būna sudėtinga, nes pašalinus piktybinį darinį būtina atkurti audinių vientisumą.
„Jei navikas yra centimetro dydžio, papildomai yra šalinami gretutiniai audiniai, todėl burnoje susidaro nemažas defektas. Dėl šios priežasties atliekama rekonstrukcinė operacija, o tai reiškia, kad naudojamas lopas su kraujagysline kojyte, kuris gali būti imamas iš rankos, nugaros ar kitų audinių“, – pasakojo J.Gibavičienė.
Ji prisiminė vieną sudėtingą atvejį, kai kilo neaiškumų, kaip besilaukiančiai moteriai galėjo atsirasti darinys kaklo srityje.
Iš pradžių pacientė lankėsi pas ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoją dėl padidėjusio limfmazgio kakle, buvo įtartas pūlinys, kuris galėjo susidaryti dėl tonzilių uždegimo. Jai buvo skiriami antibiotikai, bet tai nepadėjo.
Kai nėščioji pateko į Nacionalinį vėžio institutą, paaiškėjo, kad tai vėžys, kuris siejamas su ŽPV. Pasitarus su akušeriais-ginekologais buvo nutarta palaukti kelias savaites, kol moteris pagimdys, o vėliau skirti chemospindulinį gydymą.
Iki šiol Lietuvoje nėra epidemiologinių duomenų apie gyventojų infekuotumą ŽPV, tik pastaruosius keletą metų patologai tiria audinių pavyzdžius ir ieško įrodymų, liudijančių tai, kad burnaryklės piktybiniai navikai yra susiję su šiuo sukėlėju.
JAV duomenys rodo, kad 15–59 metų grupėje du iš penkių vyrų yra užsikrėtę ŽPV – vos ne kas antras.
Britų mokslininkai nustatė, kad 5 proc. visų vėžio atvejų gali būti susiję su ŽPV, o iš visų burnos ertmės piktybinių navikų – 13 proc.
Per pastaruosius du dešimtmečius Jungtinėje Karalystėje burnos ertmės vėžio atvejų padaugėjo net 68 procentais. Kadangi Lietuvoje nėra patikros programos dėl burnos ertmės vėžio, vienintelė efektyvi profilaktikos priemonė, kuri yra moksliškai įrodyta, yra skiepai nuo ŽPV infekcijos.
Nacionalinio vėžio instituto onkoginekologas medicinos mokslų daktaras Kastytis Žilinskas apgailestavo, kad iš visų Europos Sąjungos šalių Lietuva pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu atsidūrė trečioje vietoje.
Kasmet Lietuvoje apie 400 moterų suserga ir apie 200 moterų miršta nuo gimdos kaklelio vėžio – daugiau nei žūva gyventojų per avarijas. Lietuvos sergamumo gimdos kaklelio vėžiu rodikliai du kartus viršija ES vidurkį, o mirštamumas nuo šios ligos yra vienas didžiausių Europoje.
Suomijoje gimdos kaklelio vėžys yra įtrauktas į retų ligų sąrašą. Dukart daugiau gyventojų nei Lietuvoje turinčioje Suomijoje kasmet nuo gimdos kaklelio vėžio miršta tik maždaug 56 moterys. Suomijoje gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa vykdoma nuo 1963 m., o Lietuvoje – tik nuo 2004 m.
15–54 metų amžiaus moterų grupėje gimdos kaklelio vėžys yra antra pagal dažnumą onkologinė liga Lietuvoje. 99 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų yra siejama su ŽPV infekcija.
Daugelis moterų šiuo virusu užsikrečia pradėjusios lytinį gyvenimą. Daliai jų gimdos kaklelio epitelyje viruso infekcija išbūna ilgai. Kol atsiranda didelio laipsnio displazija ar gimdos kaklelio vėžys, gali praeiti 5–20 metų.
Pirmasis ženklus sergamumo gimdos kaklelio vėžiu padidėjimas registruojamas 25–45 metų amžiaus moterų grupėje. Vyresniame amžiuje sergamumas sumažėja, tačiau 65–75 metų amžiaus grupėje vėl didėja. Tai laikoma antrąja sergamumo gimdos kaklelio vėžiu „kupra“.
Gimdos kaklelio vėžys yra klastingas. Piktybinės ligos pradžią gali išduoti negausios kraujo išskyros, pasitaikančios po lytinių santykių. Jei liga plinta į dubenį, neretai jaučiamas pilvo apačios ir kojų skausmas, atsiranda šlapinimosi sutrikimų, galimas inkstų išsiplėtimas. Ligai progresuojant gali susiformuoti šlapimo ir išmatų kanalai į makštį, tai smarkiai pablogina gyvenimo kokybę.
Ši onkologinė liga sukelia moterims daug kančių, nes išplitus metastazėms gydymas būna mažai efektyvus.
Viena priežasčių, kodėl Lietuvoje tiek daug moterų miršta nuo gimdos kaklelio vėžio, yra ta, kad piktybinis navikas aptinkamas pernelyg vėlai. Vos trečdalis diagnozuojamų atvejų būna I stadijos, o didžioji dalis – III ir IV stadijų.
Daugelio šalių patirtis parodė, kad tokia patikra naudinga. Pavyzdžiui, Suomijoje, taip pat Jungtinėje Karalystėje įdiegus programą per 30 metų sergamumą gimdos kaklelio vėžiu pavyko sumažinti iki 75 procentų.
Gydytojas K.Žilinskas apgailestavo, kad Lietuvos moterys dažnai neranda laiko nueiti pasitikrinti, nors patikra dėl gimdos kaklelio vėžio yra nemokama.
„Jei moterys skirtų sau daugiau dėmesio, būtų sveikesnės. Manau, kiekvienai moteriai toks vizitas pas ginekologą turėtų būti kaip apsilankymas kirpykloje“, – tikino onkoginekologas.
Prevencinėje programoje ypatingas dėmesys taip pat skiriamas moterų ŽPV infekuotumui, nors yra daugiau nei 200 ŽPV atmainų, iš jų – apie 20 sukeliančių vėžį.
Viruso pažeistose gimdos kaklelio ląstelėse pirmiausia atsiranda ikivėžinių pakitimų. Tiek ikivėžiniai pakitimai, tiek ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžys iš pradžių gali nesukelti jokių simptomų. Tik reguliariai atvykstant į profilaktinę patikrą galima anksti diagnozuoti gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, sėkmingai juos gydyti, o tai padeda išvengti gimdos kaklelio vėžio.
Dar viena svarbi gimdos kaklelio prevencijos priemonė yra skiepai nuo žmogaus papilomos viruso. Nuo 2014 metų Lietuvoje skiepijamos mergaitės nuo 11 metų. Nuo 2016 metų vakcina nuo ŽPV yra įtraukta ir į Lietuvos nacionalinį skiepų kalendorių. Ja skiepijamos 11 metų mergaitės dviem vakcinos dozėmis. Šis amžius yra svarbus ne tik tuo, kad sukeliamas didžiausias imuninis atsakas į skiepus. Svarbu, kad antikūnai nuo papilomos infekcijos pasigamintų paauglių organizme dar iki pirmųjų intymių santykių.
Nuo šių metų vasario į skiepijimo programą įtraukti ir berniukai. Tokiu būdu siekiama apsaugoti vyrus nuo aukštos rizikos ŽPV sukeliamų ligų: varpos, išangės, burnaryklės ikivėžinių ir piktybinių navikų.
„Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje tokia galimybė prieinama ir berniukams, tai didelis lūžis vėžio profilaktikos srityje, nes žmogaus papilomos virusas vyrams sukelia išangės, gerklų, varpos vėžį“, – pasakojo gydytojas K.Žilinskas.
Patikros programos pakeitimas
- Lietuvoje jau įsigaliojo reikšmingas gimdos kaklelio vėžio patikros programos pakeitimas – moterims nuo 35 metų iki 59 metų imtinai kas penkerius metus atliekamas tyrimas, padedantis nustatyti didelės onkogeninės rizikos žmogaus papilomos virusus.
- Nustačius bent vieną didelės onkogeninės rizikos viruso tipų atliekamas citopatologinis tyrimas skystoje terpėje, o moterims nuo 25 iki 34 metų imtinai taikomas įprastas citopatologinis tyrimas kas trejus metus.
