Prieš kelis metus šeimos gydytoja pasiūlė Algiui atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą. Jis jau buvo atšventęs 50 metų jubiliejų, todėl priklausė rizikos grupei. Tolesni tyrimai parodė, kad vyras serga onkologine liga.
Nacionaliniame vėžio institute (NVI) Algiui pritaikytas spindulinis gydymas, vėliau – krioterapija (gydymas šalčiu).
„Jaučiausi normaliai, problemų nėra. Visiems patarčiau tikrintis, nemanau, kad būtų malonu sužinoti, jog sergi 4 stadijos vėžiu“, – NVI renginio metu sakė vyras.
Algis patikino, kad operacija ypatingai sunkių reiškinių nesukėlė: „Negaliu sakyti, kad visiškai nieko nesijautė, bet ir nieko baisaus nebuvo.“
Taiko naują metodą
Tiesa, po pirminio radikalaus gydymo agresyvaus naviko nepavyko visiškai sunaikinti. Liga atsinaujino per dvejus metus. Laimei, tik pačioje prostatoje, vėžys neišplito į atokius audinius.
Gydytojai sako, kad Algio atvejis išskirtinis. „Po spindulinio gydymo taikyti antrą radikalų gydymą – pakankamai retas atvejis“, – paaiškino NVI direktoriaus pavaduotojas klinikai gydytojas urologas Marius Kinčius.
Daug dažniau panašiais atvejais renkamasi taikyti hormonų terapiją, kuri sukelia daug pašalinių reiškinių: vystosi osteoporozė, vystosi širdies ligos, sumažėja fizinė ištvermė.
NVI gydytojas radiologas Mantas Trakymas paaiškino, kad krioterapiją prostatos vėžiu sergančiam pacientui galima atlikti prieš tai pritaikius magnetinio rezonanso tyrimą ir ypač tiksliai identifikavus vėžio židinį. Šis gydymo būdas palankus tuo, kad tausoja aplinkinius organus.
„Atsirado dar vienas metodas, kuriuo mes efektyviai galime padėti pacientui“, – pasidžiaugė M.Trakymas.
Gydytojas pasakojo, kad krioterapija Lietuvoje taikoma daugiau nei 10 metų. Šiuo būdu gydomas inkstų vėžys, kiti onkologiniai susirgimai, kai operuoti negalima.
„Prostatos vėžys – sritis, kurioje krioterapija buvo taikoma labai retai, tik išskirtiniais atvejais“, – paaiškino M.Trakymas.
Geba lokalizuoti vėžį
Prostatos vėžys – dažniausia onkologinė vyrų liga, sudarantis maždaug 30 proc. susirgimų. Lietuvoje per metus nustatoma apie 2 500 naujų prostatos vėžio atvejų.
Visos šalies mastu veikia ankstyvosios prostatos vėžio patikros programa. Tyrimai rodo, kad tai bent ketvirtadaliu sumažina mirtingumą nuo prostatos vėžio.
PSA lygis gali parodyti riziką susirgti prostatos vėžiu. Bendra rekomendacija: vyrams nuo 50 iki 70 metų reikia kas dvejus metus atlikti PSA patikrą. Nustačius padidėjusį lygį, pacientas nukreipiamas pas gydytoją urologą.
„Tikrai neskubame visiems atsiųstiems vyrams atlikti prostatos biopsiją. Jeigu Lietuvoje per metus vidutiniškai atliekama apie 100 tūkst. PSA patikros tyrimų, padidintas jo lygis randamas maždaug 10 proc., tačiau biopsijos yra atliekamos tik 2 tūkst. vyrų.
Džiugu tai, kad biopsijos atliekamos daug tinkslingiau nei prieš 20 metų. Dabar vėžys patvirtinamas 50–55 proc. atvejų“, – sakė M.Kinčius.
Pasak jo, medicinos mokslas juda link tikslingesnio biopsijos naudojimo. Jei praeityje prostatos vėžį gydytojai diagnozuodavo „jo realiai nematydami“, tik taikant biopsiją, tai dabar naviką pavyksta vizualizuoti.
„Šiandien vėžį puikiai galime pamatyti magnetinio rezonanso pagalba“, – kolegai antrino M.Trakymas.
Tai keičia ir gydymo strategijas. Atsiranda galimybė nuo pat pradžių taikyti tik lokalų gydymą, kai taikomasi tiesiai į vėžio židinį.
Tai svarbu, nes visos priešvėžinės liaukos gydymas susijęs su didesne komplikacijų rizika. Pavyzdžiui, dalis vyrų patiria šlapinimo nelaikymą, sutrinka erekcija. Lokalus gydymas apsaugo nuo panašių problemų.
Mažesnė komplikacijų rizika
Medikai paaiškino, jog fokalinė terapija yra mažiausiai traumuojantis, santykinai saugus prostatos vėžio gydymo būdas. Vis dažniau stengiamasi pacientams pasiūlyti būtent šį gydymo metodą.
„Turime daug ginklų prieš ankstyvos stadijos lokalizuotą prostatos vėžį. Galime kalbėti apie operaciją, išorinę spindulinę terapiją, brachiterapiją. Tačiau nereikia būti naiviems. Kiekvienas radikalus gydymas yra susijęs su komplikacijomis. Kad ir kaip stentumėmės, jų tikimybė egzistuoja.
O kodėl gi negydyti tik vėžio židinio, paliekant nepaliestą prostatos audinį? Taip sumažiname gydymo apimtis ir galimų komplikacijų pasireiškimo riziką“, – paaiškino NVI medicinos gydytojas Justinas Jonušas.
Griežtai atrinktiems pacientams NVI taikomas židininis gydymas. Pasak gydytojo, tai leidžia atidėti radikalaus gydymo poreikį ir išsaugoti paciento gyvenimo kokybę.
M.Kinčius paaiškino, kad ateityje į ankstyvosio patikros programą bus įtrauktas magnetinio rezonanso tyrimas, kuris leis dar tiksliau nustatyti prostatos vėžį.
Medikai ragina drąsiai dalyvauti patikros programose. Daliai pacientų nustačius prostatos vėžį net neskiriamas gydymas. Jų sveikata stebima tam, kad gydytojai įsikištų pačių tinkamiausiu momentu, kai ligos keliamas pavojus ima nusverti galimas gydymo komplikacijas.
