Pagrindinis storosios žarnos vėžio simptomas – kraujavimas tuštinantis. Būtent ši problema 50-ojo gimtadienio dar nesulaukusius vyrus atveja į gydytojo kabinetą. Tačiau medicinos mokslas siekia, kad liga būtų nustatyta, kol dar nėra simptomų, nes tuomet lengviau pavyksta išgydyti vėžį.
JAV atliktas karo veteranų tyrimas parodė, kokie veiksniai susiję su didesne rizika susirgti storosios žarnos vėžiu jauname amžiuje. Tyrėjai teigia, kad tikslinga atrankinė patikra gali sumažinti ligos atvejų skaičių.
6 vėžio rizikos veiksniai
Remdamiesi JAV veteranų duomenų baze, tyrėjai identifikavo 956 atvejus, kai 35–49 metų amžiaus vyrams buvo diagnozuotas nepaveldimas storosios žarnos vėžys. Maždaug 600 iš jų atitiko kriterijus ir galėjo būti įtraukti į tyrimą.
Tuomet vėžiu susirgusių vyrų sveikatos duomenys buvo palyginti su 1 200 asmenų, kuriems buvo atlikta kolonoskopija, tačiau storosios žarnos vėžys nebuvo nustatytas ir dar tiek pat vyrų, kuriems nebuvo atlikti jokie tyrimai dėl įtariamo vėžio.
Tyrimo autoriai išnagrinėjo minėtų asmenų sociodemografinius ir gyvenimo būdo veiksnius, šeimos ir asmens sveikatos istoriją, fizinius rodiklius.
Siekiant nustatyti storosios žarnos vėžio rizikos veiksnius, buvo vertinamas amžius, užimtumas, kūno masės indeksas (KMI), pirmos ar antros eilės giminaičių vėžys, gretutinės ligos, alkoholio vartojimas, hiperlipidemija bei statinų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) ar multivitaminų vartojimas.
Tyrėjai nustatė 15 veiksnių, kurie buvo nepriklausomai susiję su padidėjusia ankstyvojo storosios žarnos vėžio rizika. Iš jų jie išskyrė šešis ryškiausius:
– Amžius. 35–49 metų amžiaus vyrai turi didesnę riziką susirgti storosios žarnos vėžiu nei jaunesni žmonės;
– Statinų nenaudojimas;
– NVNU – pavyzdžiui, aspirino ar ibuprofeno – nenaudojimas;
– Alkoholio vartojimas;
– Vėžio atvejis šeimoje;
– Didesnė ligų našta.
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti medicinos žurnale „Cancer Prevention Research“.
Kas didina tikimybę susirgti?
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, storosios žarnos vėžio riziką gali padidinti įvairūs gyvenimo būdo veiksniai:
– Reguliaraus fizinio aktyvumo stoka;
– Mityba, kurioje skurdu vaisių ir daržovių;
– Mažai skaidulinių medžiagų ir daug riebalų turinti mityba bei dažnas perdirbtos mėsos vartojimas;
– Antsvoris ir nutukimas;
– Alkoholio vartojimas;
– Rūkymas.
Pasak medikų, tyrimo rezultatai tik patvirtina, kokią svarbą vėžio išsivystymui turi žmogaus gyvensena. Pavyzdžiui, sveikatai nepalanki mityba ir alkoholio vartojimas yra siejami net su kelių rūšių piktybiniais navikais.
Paprasti mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai gali gerokai sumažinti storosios žarnos vėžio riziką, pabrėžia gydytojai. Atsisakę alkoholio, būdami fiziškai aktyvūs ir apriboję raudonos mėsos suvartojimą tikimybę susirgti storosios žarnos vėžiu sumažinsite nei 80 proc.
Tyrėjai nurodė besiviliantys, kad jų išvados paskatins ir jaunesnius žmones tikrintis sveikatą, o ne pradėti rūpinti tik sulaukus 50-ojo gimtadienio. Nors naujausi duomenys tinka tik vyrams, jau atliekamas analogiškas tyrimas apie moterų storosios žarnos vėžio rizikos veiksnius.
Lrytas.lt primena, kad Lietuvoje vykdoma prevencinė storosios žarnos vėžio patikros programa. Sulaukus 50 metų medikai pataria kreiptis į šeimos gydytoją ir nemokamai atlikti slapto kraujavimo tyrimą, kuris padeda išsiaiškinti ar pacientui nesivysto vėžys.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
