Alzheimerio liga – viena iš labiausiai paplitusių demencijos formų. Higienos insituto duomenimis, Lietuvoje demencija diagnozuota 28 tūkst. gyventojų, bet manoma, kad sergančių turėtų būti apie 49 tūkst. Ateityje smegenų liga bus dar dažnesnė.
Vadinasi, daug ligos atvejų lieka laiku nediagnozuojama. Alzheimerio ligą svarbu nustatyti anksti, nes tuomet žmogui galima suteikti geresnę pagalbą.
Sergant Alzheimerio liga palengva blogėja atmintis, sutrinka mąstymas, darosi sunkiau paaiškinti savo veiksmus. Žmonėms, sėdantiems prie automobilio vairo, liga pasireiškia tuo, kad jiems sunku prisiminti kelią į jiems puikiai pažįstamą vietą.
Mažiau žinoma, kad Alzheimerio liga sergantiems žmonėms gali būti sunku nustatyti spalvą ar kontrastą, o tai galima pastebėti vairuojant.
„Kai kuriems žmonėms regos sutrikimai yra Alzheimerio ligos požymis. Dėl to gali kilti pusiausvyros ar skaitymo sunkumų. Jie taip pat gali turėti problemų įvertindami atstumą ir nustatydami spalvą ar kontrastą, todėl gali kilti problemų vairuojant“, – nurodo Alzheimerio asociacija.
Tačiau šių simptomų nereikėtų painioti su regėjimo pokyčiais dėl kataraktos senstant.
Alzheimerio ligos esmė – neurodegeneracinis procesas, galvos smegenų neuronų laipsniškas žuvimas. Dėl to blogėja žmogaus atmintis, orientacija, kitos pažinimo funkcijos bei kasdienė veikla, jis tampa priklausomas nuo kitų ir galiausiai reikalauja nuolatinės priežiūros ir slaugos.
Alzheimerio draugijos Jungtinėje Karalystėje neseniai atlikta apklausa atskleidė, kad tik vienas iš trijų žmonių per pirmąjį mėnesį pasako gydytojui, kad jam pačiam arba jo artimam giminaičiui pasireiškė demencijos simptomai. Dauguma žmonių įtaria sunkią ligą, bet tyli.
Apklausa parodė, kad daugelis žmonių delsė, nes nebuvo tikri, kurie simptomai yra panašūs į demenciją, o kurie tiesiog rodo „normalų“ senėjimą.
Tik 15 proc. apklaustųjų tučtuojau ėmėsi veiksmų pastebėję pirmuosius ligos simptomus, o 11 proc. teigė, kad ankstyvieji ligos ženklai jiems apskritai nesukėlė jokio nerimo.
Medikai pabrėžia, kad būtina pakeisti savo požiūrį ir deramai įvertinti ligą. Džiaugiamės, jog dėl medicinos pažangos gyvename daug ilgiau nei mūsų protėviai, tačiau yra ir kita medalio pusė – senatvinės ligos tampa žymiai dažnesnės. Deja, bet trečdalis mūsų per savo gyvenimą susirgs demencija.
Parengta pagal mirror.co.uk inf.
