G. Šlekytės teigimu, dažnai pacientai į pulmonologą ar šeimos gydytoją kreipiasi dėl kosulio. Jį neretai sukelia ūminis bronchitas, kurį lemia virusinės infekcijos.
„Kosulys iš pradžių būna drėgnas, su skrepliais, vėliau tampa sausas, įkyrus, priepuolinis. Jį išprovokuoja kalbėjimas, juokas, šaltas oras, kvapai. Dažniausiai ligą sukelia virusai, tad specifinio gydymo nėra – skiriami kosulį slopinantys vaistai“, – aiškina gydytoja.
Ji sako, jog varginantis kosulys kartais gali tęstis net iki 2 mėnesių. Visgi ilgesnė jo trukmė ar papildomi simptomai signalizuoja būtinybę pasikonsultuoti su gydytoju.
Viena dažniausių ligų – bronchinė astma
Viena dažniausių lėtinių plaučių ligų – bronchinė astma, kuri gali būti alerginės ir nealerginės kilmės. Ji būdinga jaunesnio amžiaus suaugusiems, vaikams, paaugliams.
„Astma – lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Ji pasižymi pasikartojančiais simptomais: švokštimu, dusuliu, krūtinės veržimu, savaime arba gydant praeinančiu kosuliu. Jie paryškėja naktį ar paryčiais, simptomus sukelia ar sustiprina virusinė infekcija, fizinis krūvis, alergenai, oro kaita, juokas.
Pagrindinis diagnostinis tyrimas – spirometrija su bronchų plėtimo mėginiu. Astma gydoma vengiant alergenų, skiriami inhaliuojamieji gliukokortikosteroidai bei inhaliuojamieji bronchus plečiantys vaistai“, – sako medikė.
Rimtą pavojų keliantys susirgimai
Dažna ir pavojinga ūmi plaučių patologija – uždegimas. Pagrindiniai požymiai: ūmiai atsiradęs karščiavimas, kosulys, skreplių atkosėjimas, dusulys. Gydytoja teigia, jog pagrindiniai diagnostikos metodai yra du: padidėję uždegiminiai kraujo rodikliai ir krūtinės ląstos rentgenografija, kurioje stebima infiltracija.
„Esant šiems kriterijams, skiriama antibiotikoterapija. Plaučių uždegimas gali būti ir virusinės kilmės, tada stebimi pakitimai tik rentgenografijoje. Dažnai tokiam uždegimui specifinio gydymo nėra, išskyrus patvirtinus gripo sukeltą infekciją“, – teigia G. Šlekytė.
Dar viena pavojinga ir netgi mirtina plaučių ligų – plaučių arterijos trombinė embolija. Tai liga, kurios metu kūne formuojasi trombai, jie kraujagyslėmis nukeliauja į plaučių arterijas, jas užkemša ir tokiu būdu užblokuoja kraujotaką plaučių audinyje.
„Ligai būdingas staigus dusulys, kosulys, krūtinės skausmas, kraujo atkosėjimas. Užkimšus stambias kraujagysles atsiranda širdies nepakankamumo požymių – didėja širdies susitraukimų dažnis, mažėja kraujo spaudimas, sutrinka sąmonė. Kartais tai baigiasi mirtimi“, – sako pulmonologė.
Gydytojos teigimu, riziką didina smarkesnį nei įprasta kraujo krešėjimą skatinančios genetinės ligos, didelė trauma, lūžiai, sudėtingos operacijos. Įtaką daro ir ilga imobilizacija: ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ar kelionėje, paralyžius, lovos režimas, buvusi trombozė, vėžiniai susirgimai, nėštumas, hormoniniai preparatai, kai taikoma pakaitinė lytinių hormonų terapija ar kontraceptinės priemonės su hormonais.
„Ligą aptikti padeda anamnezės duomenys, simptomai, greitai atliekamas kraujo krešėjimo rodmuo – d-dimerai. Nustačius didesnius d-dimerus ir įtariant ligą, atliekamas auksinis diagnostikos standartas – kompiuterinė tomografija su angiografija, jos metu matomos užkimštos kraujagyslės. Dažniausias gydymas – kraują skystinantys vaistai“, – nurodo medikė.
Kita dažna liga – pneumotoraksas. Ši būklė pasireiškia tarp plaučių ir krūtinės ląstos sienos patekus orui. Ji būdinga sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis ir aukštiems žmonėms. Pagrindiniai simptomai: staigiai atsiradęs aštrus, duriantis, įkvepiant sustiprėjantis krūtinės skausmas, dusulys, dažnas kvėpavimas, sausas, įkyrus kosulys.
„Diagnozei skiriama krūtinės ląstos rentenografija. Priklausomai nuo situacijos, gydymui taikomas stebėjimas, adatinė punkcija ir oro ištraukimas, pleuros ertmės drenavimas, o esant poreikiui ir chirurginės intervencijos“, – sako G. Šlekytė.
