Kvapas – galingas atminties dirgiklis. Pavyzdžiui, ką tik iškeptų sausainių kvapas gali priminti močiutės virtuvę, o kvepalų aromatas – pirmąjį pasimatymą su mylimuoju.

Toks atminties sužadinimas dar vadinamas Prusto fenomenu. Toks terminas gimė, nes žymusis prancūzų rašytojas Marselis Prustas (1871–1922) romane „Prarasto laiko beieškant“ aprašo veikėją, kuris, užuodęs arbatoje pamirkytų madlenų kvapą, atgaivina seniai pamirštus vaikystės prisiminimus.

„Uoslė ir atmintis pasižymi labai glaudžiu ryšiu. Seniai pastebėta, kad uoslė padeda suaktyvinti autobiografinius atsiminimus“, – sako Vilniaus universiteto medicinos fakulteto jaunesnioji asistentė ir VUL Santaros klinikų gydytoja neurologė Eglė Audronytė.

Medikė paaiškina, kad už uoslę ir atmintį atsakingos smegenų zonos anatomiškai yra šalia viena kitos. Jas vienija ir panaši raida evoliucijos tėkmėje.

[[ge:lrytas:lrytas:25370591]][[ge:lrytas:lrytas:29605184]][[ge:lrytas:lrytas:23690259]][[ge:lrytas:lrytas:21253879]]

Pastebėta, kad Alzheimerio ligos atveju uoslė nukenčia pirmiau nei atmintis. Uoslės sutrikimai nustatomi maždaug 90 proc. Alzheimerio liga sergančių žmonių, neretai jie diagnozuojami pirmiau nei pablogėja atmintis. Tačiau tai nereiškia, kad Alzheimerio ligą nustatyti lengva.

„Problema, kad nemaža dalis uoslės sutrikimą turinčių žmonių to net nepastebi. Be to, dažnai nutinka taip, kad žmonės, kurie skundžiasi uoslės sutrikimu iš tikrųjų turi problemų dėl skonio pajutimo. Taip yra, nes kasdieniame gyvenime retai pasikliaujame uosle. Mūsų pagrindinis jutimas – rega.

Tai rodo ir faktas, kad neturime specifinių žodžių kvapams apibūdinti. Dažniausiai ieškome sąsajų su daiktais ir skoniais. Pavyzdžiui, sakome, kad kvepia „saldžiai“ arba kvepia „gėlėmis“, – pasakojo E.Audronytė.

Ji neseniai apgynė disertaciją, kurioje teigiama, kad uoslės testai pasižymi geromis diagnostinėmis savybėmis ankstyvosioms Alzheimerio ligos stadijoms nustatyti.

– Su Alzheimerio ligos diagnostika ir gydymu susiję tyrimai – ant bangos. Kodėl ši tematika susilaukia tiek dėmesio?, – naujienų portalas lrytas.lt paklausė E.Audronytės.

– Didžiulis susidomėjimas yra natūralus, nes Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos priežastis.

Svarbu ir tai, kad iki šiol neturėjome ligos eigą modifikuojančio gydymo. Ir šiandien Europoje jo dar nėra, bet JAV jau pradėti tvirtinti vaistai. Tikimės, kad Europos vaistų agentūra (EVA) atsakymą dėl naujausio gydymo pateiks 2024 metų pradžioje.

Kalba eina apie ankstyvą Alzheimerio ligos diagnostiką, nes jos eigą modifikuojantys vaistai gali būti taikomi tik ankstyvose ligos stadijose: esant lengvai demencijai arba prodrominiu laikotarpiu, kai jau yra lengvas kognityvinis sutrikimas, bet Alzheimerio liga dar nėra pilnai pasireiškusi.

[[ge:lrytas:lrytas:29903982]]

Todėl ieškoma būdų, kaip kuo anksčiau ir tiksliau aptikti Alzheimerio ligą. Pacientų yra labai daug, dažnai jų atranka vyksta pirminėje grandyje, šeimos gydytojo kabinete. Todėl siekiama palengvinti objektyvų ligos nustatymą.

– Dalis medikų Lietuvoje žinią apie naujus vaistus pasitiko be didelio entuziazmo. Kodėl?

– Galbūt to skepsio yra, nes vaistai pilnai nesustabdo Alzheimerio ligos ir neatitaiso jau padarytos žalos. Bet nauji vaistai sugeba sulėtinti ligos progresavimą, o šito poveikio menkinti negalima, nes tai ligoniui suteikia papildomų savarankiškumo ir gyvenimo metų. Tai yra labai daug ir pacientui, ir jo artimiesiems, ir visuomenei, atsižvelgiant į ligos socioekonominę naštą.

Kita priežastis – tie vaistai turi šalutinius poveikius. Bet naudos ir rizikos santykį įvertina atitinkamos tarnybos, jos nusprendžia, ar vaistą galima skirti.

Nemažai skepsio yra ir dėl vaistų kainos. JAV gydymo kursas metams kainuoja 26 tūkst. dolerių, neįskaitant papildomų išlaidų, susijusių su paciento stebėjimu ir konsultacijomis.

Kita vertus, tokius vaistus prieš 15 metų sunku ir įsivaizduoti buvo. Iki šiol medikamentai galėjo tik palengvinti Alzheimerio ligos simptomus. Metų metus pacientams kartojome, kad tai yra lėtinė, progresuojanti liga ir gydymo, kuris ją sustabdytų ar bent sulėtintų, nėra.

– Naujų vaistų atsiradimas skatina ieškoti būdų, kaip Alzheimerio ligą būtų galima diagnozuoti kuo anksčiau, teisingai?

– Tie vaistai yra monokloniniai antikūnai, šalinantys beta amiloido baltymą, siejamą su Alzheimeriu ligos išsivystymu ir progresavimu. Tokiu principu veikiančių vaistų buvo sukurta ir anksčiau, bet jų efektyvumas nebuvo patvirtintas tyrimais.

Svarbu, kad naujieji vaistai būtų pradėti naudoti kuo anksčiau, kol neužsivedė kiti ligos mechanizmai. Jei ligos eigą modifikuojantis gydymas ateina į klinikinę praktiką, tada galbūt atsiranda prasmė žmonėms, kurie turi uoslės sutrikimus, atlikti Alzheimerio ligos biožymenų tyrimus.

[[ge:lrytas:lrytas:29903955]]

– Kas yra biožymenų tyrimai?

– Dominuojanti nuomonė, kad Alzheimerio ligos sukėlėjai yra amiloido beta ir tau baltymų agregatai, atsirandantys senėjimo procesų metu. Tos sankaupos turi toksinį poveikį – smegenų ląstelės žūsta.

Biožymenų tyrimai – kraujo arba smegenų skysčio – parodo, ar nėra amiloido beta ir tau baltymų kiekio padidėjimo. Nors biožymenų tyrimus galima naudoti Alzheimerio ligos diagnostikai, tačiau klinikinėje praktikoje jie pasitelkiami retai, dažniausiai, kai ligos eiga arba simptomai yra ne visai tipiški arba pacientas yra neįprastai jauno amžiaus.

Įprastai Alzheimerio liga nustatoma remiantis klinikiniais kriterijais, pavyzdžiui, turi būti palaipsnis atminties blogėjimas, tipinis ligos pasireiškimas.

– Savo disertacijoje aiškinotės, kaip uoslės sutrikimų testavimas gali pasitarnauti Alzheimerio ligos diagnostikai. Kaip vyko tyrimas?

– Mes tyrėme 3 dalykus: kvapų identifikaciją, diskriminaciją ir olfaktorinę (uoslės) atmintį.

Identifikacija tikrinama, kai žmogaus paprašoma atpažinti kvapą, pasirenkant iš 4 variantų.

Diskriminacija yra, kai žmogui pateikiami 3 kvapai ir 2 iš jų yra vienodi. Neprašome pasakyti, ką kvapas primena, reikia įvardinti, kuris kvapas skirtingas.

Uoslės atminties patikrinimas atrodo taip: duodame pauostyti kvapus, prašome juos įsiminti be žodinių užuominų ir po pusvalandžio žmogui vėl duodame pauostyti kvapų. Jis turi pasakyti, kurie anksčiau buvo, o kurie yra nauji.

Tam naudojamos standartizuotos tyrimų metodikos. Visoje Europoje jos vienodos.

– Kokie buvo rezultatai?

– Rezultatai buvo tokie ryškūs, nustebino. Nustatėme, kad net lengvo kognityvinio sutrikimo stadijoje arba Alzheimerio ligos prodrominiu laikotarpiu labai ryškiai nukenčia uoslės funkcijos.

[[ge:lrytas:lrytas:29903949]]

– Kaip šią išvadą galime pritaikyti praktiškai?

– Šiandien yra taip: žmogus arba jo artimieji skundžiasi pažintiniais sutrikimais ir pacientui atliekami kognityviniai testai, tam tikri kraujo tyrimai, atmesti ligoms, kurios galėtų bloginti pažintines funkcijas, yra atliekas neurovizualinis tyrimas. Tada įvertinus tipišką simptomatiką, tai, kad nėra kitų ligų, nustatoma Alzheimerio liga.

Bėda, kad jei paklausi žmonių, ar jų atmintis gera, absoliuti dauguma – nuo studentų iki senjorų – atsakys, kad ne. Taip yra, kad visi mes iš savęs norime geriau. Didžioji problema yra identifikacija: kam reikalingas detalesnis ištyrimas, o kam ne.

Šeimos gydytojams tenka didelis krūvis atpažinti, kuriems iš vyresnio amžiaus pacientų vertėtų apsilankyti atminties sutrikimų klinikoje ar pas gydytoją neurologą.

Bėda, kad lengvus kognityvinius sutrikimus pastebėti nėra paprasta net šeimos gydytojams. Amerikiečiai yra atlikę šeimos gydytojų apklausą. 72 proc. pripažino, kad jiems sunku atskirti, ar pacientas turi lengvą kognityvinį sutrikimą ar viskas yra senėjimo proceso normos ribose. Tai rodo, kad reikia objektyvaus metodo ankstyvai Alzheimerio ligai atpažinti.

Taigi, uoslės tyrimai galėtų pasitarnauti pirminei pacientų atrankai.

Tačiau biožymenų uoslės tyrimai niekada nepakeis, nes biomarkeriai padeda aptikti konkrečius baltymus. Tas yra naudojama klinikinėje praktikoje, bet toli gražu ne kiekvienam ligoniui.

– Kiek ženkliai Alzheimerio ligos diagnostiką galėtų paankstinti pagerėjęs supratimas apie jos sąsajas su uoslės sutrikimais?

– Medicinos bendruomenė neturi aiškaus atsakymo. Pagal vienus autorius Alzheimerio ligą būtų galima diagnozuoti iki 5 metų anksčiau, pagal kitus – iki 10 metų.

[[ge:lrytas:lrytas:29903937]]

– Gydytojai sako, kad Alzheimerio liga dažnai nustatoma vėlai. Pacientą atveda artimieji ilgą laiką nepastebėję ligos požymių. Ką patartumėte, kad situacija pagerėtų?

– Raginčiau nebijoti kreiptis į medikus, ne tik į šeimos gydytojus, bet ir į gydytojus specialistus tiesiogiai. Visame pasaulyje specializuotose atminties klinikose daugumai konsultuojamų pacientų nėra nustatomos neurologinės ligos. Dažnai tai būna nusiskundimai, kurie yra normalaus senėjimo dalis.

Kuo daugiau pacientų bus pakonsultuojama, tuo dažniau diagnozė nepasitvirtins.

Jeigu žmogus yra vyresnis nei 60 metų į pažinimo sutrikimų požymius reikėtų žiūrėti labai atsargiai. Žmogus skundžiasi atminties sutrikimais, vadinasi, reikia apsilankyti pas gydytoją.

Alzheimerio ligą tirianti gydytoja – apie požymį, kuris būna 90 proc. pacientų: daugelis jo nepastebi