„Vienareikšmiškai šis klausimas turi būti išspręstas. Dabar turime dar ankstesnių kadencijų teiktų įstatymo projektų pasekmes“, – Eltai KT išvadą komentavo A. Dulkys.
„Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį ir tas klausimas turi būti išspręstas. Aš nematau pagrindo, kodėl reikėtų kvestionuoti Konstitucinio Teismo sprendimą“, – pridūrė sveikatos apsaugos ministras.
Žalos atlyginimo įstatymo prieštaravimą Konstitucijai nagrinėti taip pat planuoja Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) vasario viduryje.
KT praėjusį trečiadienį nutarė, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo norma, numatanti, kurie paciento artimieji ir kokiu būdu turi teisę prašyti atlyginti medikų padarytą žalą, prieštarauja Konstitucijai.
Nustatyta, kad įstatymas neatitinka Konstitucijos todėl, kad pagal jį ne visi asmenys, dėl paciento mirties patyrę neturtinę žalą, turi teisę į žalos atlyginimą.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, žalos atlyginimą gali gauti paciento išlaikomi asmenys, pavyzdžiui, nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, taip pat mirusio paciento vaikas.
Gauti neturtinės žalos atlyginimą gali ir mirusio paciento darbingi tėvai bei pilnamečiai vaikai, kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys.
Visgi įstatyme nenumatyta, kad dėl kompensacijos galėtų kreiptis paciento broliai ar seserys.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką pacientas ir įstatyme nurodyti artimieji gali kreiptis dėl žalos atlyginimo į valstybę ir gauti kompensaciją iš specialios sąskaitos, į kurią lėšas perveda visos sveikatos įstaigos. O į įstatymą neįtraukti artimieji žalos atlyginimo turi kreiptis į teismą, atsakovu nurodydami sveikatos priežiūros įstaigą. Tokiu atveju žala atlyginama iš tos įstaigos lėšų, o ne iš specialios sąskaitos.
Irtautė Gutauskaitė (ELTA)
