Specialistai stebisi užmojais sumažinti mirštamumą nuo krūties vėžio: pacientai negauna pažangių vaistų

Pasaulyje plačiai naudojami modernūs vėžio ištyrimo metodai ne visuomet pasiekiami Lietuvos moterims. Kai tokių tyrimų nėra, skirdami gydymą gydytojai negali būti visiškai tikri, kad konkrečiai pacientei skyrė tinkamiausią gydymą, o tai gali lemti ligos atkrytį ar net gyvybę. Apie tai spaudos konferencijoje „Metas išplėsti personalizuotos medicinos galimybes – šiuolaikinė pagalba turi būti prieinama ir Lietuvos moterims“ kalbėjo socialinio judėjimo „Minios balsas“ iniciatyvinės grupės nariai.

Ligoninė<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ligoninė<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Inga Cechanovičienė<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Inga Cechanovičienė<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Sonata Jarmalaitė<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Sonata Jarmalaitė<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Inga Cechanovičienė<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Inga Cechanovičienė<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Alvydas Česas<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Alvydas Česas<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Spaudos konferencija<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Spaudos konferencija<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Spaudos konferencija<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Spaudos konferencija<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Elona Juozaitytė<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Elona Juozaitytė<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Alvydas Česas<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Alvydas Česas<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Elona Juozaitytė<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Elona Juozaitytė<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Sonata Jarmalaitė<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Sonata Jarmalaitė<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Neringa Čiakienė<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Neringa Čiakienė<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Spaudos konferencija<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Spaudos konferencija<br>J.Kalinsko/ELTA nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Feb 8, 2024, 3:25 PM

Lietuvoje jau dešimt metų veikia Nacionalinė vėžio profilaktikos ir kontrolės programa, kurios svarbiausias tikslas – pasiekti, kad iki 2025 m. sumažėtų Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo onkologinių ligų. Deja, sergančiųjų vėžiu ir mirštančiųjų nuo jo daugėja.

Kaip teigia specialistai, taip yra todėl, kad valstybė neinvestuoja į naujus tyrimus ir nesudaro galimybių gydyti pacientus pažangiais vaistais. Nepatenkinti esama situacija grupė specialistų, visuomenininkai bei pacientų atstovai 2019 m. susibūrė į socialinę akciją „Minios balsas“.

„Nors per pastaruosius metus priimta vėžio prevencijai, diagnostikai ir pacientų gyvenimo kokybei reikšmingų sprendimų, tačiau tik labai maža dalis pacientų gali pasinaudoti šiuolaikinio gydymo galimybėmis“, – teigė Pagalbos onkologinėmis ligomis asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.

Tikrins daugiau

Onkologai teigia, kad viena geriausių vėžio kontrolės priemonių – ligą nustatyti anksti. Dėl to jau keliolika metų šalyje veikia krūties vėžio ankstyvosios patikros programa.

Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Cechanovičienė pranešė, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos programoje galės dalyvauti net tik 50–69 metų moterys, kaip yra dabar, bet ir tos, kurioms sukako 45-eri. Bus tikrinamos ir vyresnės moterys – iki 74 metų.

Tai pat nuo 2025 m. sausio 1 d. moteris pasitikrinti kvies įsteigti du nauji ankstyvosios diagnostikos programų koordinavimo centrai. Visos programoje turinčios dalyvauti moterys gaus šių centrų kvietimus pasitikrinti su informacija, kaip tai padaryti. Šeimos gydytojo siuntimo nebereikės.

„Tai leis užtikrinti vienodą programos paslaugų prieinamumą visoms moterims, nepriklausomai nuo įstaigos, prie kurios jos prisirašiusios“, – sakė I. Cechanovičienė.

Nuo kitų metų sausio startuos ir nauja plaučių vėžio patikros tvarka. Žmonės nuo 50 iki 70 metų kartą per trejus metus galės pasitikrinti dėl šio organo ligų.

Liga ta pati, bet nevienoda

Vis dėlto specialistai mano, kad minėtų veiksmų neužtenka.

„Būtinas darbas – pažangaus, Europos medicinos onkologijos draugijos (ESMO) gydymo standartus atitinkančio gydymo prieinamumas mūsų pacientėms“, – sako N. Čiakienė.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas teigia, kad krūties vėžys turi daugybę veidų. „Nežinodami ligos giluminių savybių, kartais galime padaryti klaidų, nepaskirdami ilgesnio negu standartinis gydymo ar neskirdami papildomų priemonių“, – pastebi gydytojas.

Ankstyvų I ir II stadijų krūties vėžiu sergančias pacientes pagal jų vėžio tipą ir potipius galima suskirstyti į keturias grupes. Šių grupių ligonių skiriasi ligos eiga ir vėžio atsinaujinimo rizika po gydymo. Todėl joms skiriamas kitoks gydymas, nepaistant to, kad visos jos serga ankstyvų stadijų krūties vėžiu.

„Mes turime labai tiksliai atrinkti pacientes, kad galėtume užbėgti už akių galimam ligos progresavimui. Tam mums reikia priemonių ir tyrimų, – sako A. Česas. – Problema įsisenėjusi.“

Anot gydytojo, situacija ne geriausia, nes inovatyvių vaistų, yra prastas[AG1] . Šie vaistai gali pakeisti žmonių gyvenimą, ir jei anksčiau gyvenimas būdavo pratęsiamas keliems mėnesiams, dabar vidutiniškai ilgėja dvigubai. Pagal vaistų ir tyrimų prieinamumą mes atsiliekame nuo kaimyninių šalių, net tų, kurių BVP mažesnis už Lietuvos.

„Mums sakoma, kad nėra pinigų, kad vaistai gyvenimą pratęs neilgam. Taip yra, jei sprendi komisijos posėdyje, bet visai kitaip, kai matai žmones, kuriems šių vaistų reikia. Neseniai mes palaidojome moterį, kuri vartodama naujus vaistus išgyveno papildomus metus ir spėjo sulaukti, kada jos vaikas taps pilnametis. Ar tai nėra svarbu?“ – klausia N. Čiakienė.

Tyrimai kompensuojami, bet neprieinami

„Vėžio atsinaujinimo riziką galima nustatyti atlikus genetinį krūties vėžio molekulinių žymenų tyrimą. Tai leidžia skirti tinkamiausia tyrimą. Pavyzdžiui, jeigu liga nepikta, išvengti chemoterapijos“, – aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. dr. Elona Juozaitytė.

Nors Lietuvoje yra keletas vėžio gydymo centrų bei Valstybinis patologijos centras, šis tyrimas pacientėms prieinamas tik Nacionaliniame vėžio institute. Deja, šiuo metu tyrimui būtina aparatūra yra sugedusi, tad tyrimas neatliekamas jau keletą mėnesių. Todėl pacientės tyrimą atlieka užsienyje ir už jį moka pačios.

„Genetinis krūties vėžio molekulinių žymenų tyrimas daliai pacienčių leidžia išsaugoti gyvenimo kokybę, o valstybei sutaupyti, nes neskiriama chemoterapija, – tvirtina profesorė. – Manau, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų arba skirti lėšų gydymo įstaigoms įsigyti aparatūrą ir kompensuoti tyrimus, arba pirkti paslaugą iš užsienio ir tyrimo kainą kompensuoti.“

Ar ne laikas?

Lietuva gerokai atsilieka nuo ES ir pagal personalizuotos medicinos vaistų prieinamumą. Nors specialistai yra pasirengę atlikti išsamius genetinius tyrimus vaistams parinkti, valstybė šių tyrimų nekompensuoja.

Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai Vilniaus universiteto profesorė genetikė prof. dr. Sonata Jarmalaitė pastebi, kad šiuo metu Vakarų Europos šalys jau kalba ne tik apie vėžio gydymo, bet ir apie prevencijos programų personalizavimą. Specialūs testai leidžia anksti įvertinti ligos riziką ir sutrukdyti jai atsirasti keičiant gyvenseną bei sudarius profilaktinių tikrinimų planą.

Nedovanotina, kad susirgusios Lietuvos moterys turi mokėti už tyrimus, kai kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos – ligoniai nemoka. Čia atsiranda ir dar viena problema – neretai pacientės, suvokdamos, kaip svarbu, kad būtų parinktas tinkamiausias gydymas, renkasi komercinius testus. Deja, šie testai ne visuomet yra patikimi. Todėl, prof. S. Jarmalaitės nuomone, valstybė turi sukurti efektyvią komercinių tyrimų kokybės kontrolę ir, žinoma, didinti valstybės kompensuojamų personalizuotos medicinos tyrimų apimtis.

Jeigu norime pasiekti užsibrėžtus tikslus – sumažinti mirštančiųjų nuo vėžio skaičių, ar ne metas išplėsti personalizuotos medicinos galimybes?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar dirbtinis intelektas kelia pavojų visuomenei?