Varnalėšų antpilo gėrimas, linažolių, jonažolių, svogūnų lukštų ar pūslėtojo guveinio vonios, alijošiaus ar meduje pamirkytos bulvės žvakutės, kiaulės ar zuikio taukų tepalai – šie ir aibė kitų receptų neretai būna pirmoji pagalbos priemonė, pajutus hemorojaus simptomus.
Vis dėlto, tokių liaudies medicinos priemonių veiksmingumas labai minimalus, sako „Nordclinic“ abdominalinės chirurgijos gydytoja Evelina Šlapelytė.
„Tokios priemonės iš tiesų turi gydomųjų savybių ir yra naudojamos šiuolaikinių žvakučių ir tepalų hemorojaus simptomams lengvinti gamyboje. Visgi gydytojai šių „liaudiškų“ gydymosi priemonių nerekomenduoja, nes tik farmacijos pramonės pagamintos žvakutės ar tepalai yra sukurti taip, kad veiklioji medžiaga suteiktų maksimalų teigiamą efektą ir minimalų šalutinį poveikį. Be to, medikamentų veiksmingumas ir saugumas įrodytas tyrimais, todėl jie yra daug pranašesni už „liaudiškas“ priemones, daugiausiai naudotas tada, kai vaistų pasirinkimas buvo itin mažas“, – teigia gydytoja.
Rizikos veiksniai, galintys paskatinti hemorojaus atsiradimą
Nors dažniausiai hemorojumi serga žmonės nuo 45 iki 65 m., tam tikri rizikos veiksniai gali paskatinti būklės išsivystymą. Pavyzdžiui, net 30–40 proc. nėščiųjų turi hemorojų, kadangi gimdoje esantis kūdikis spaudžia kraujagysles dubens srityje. Taip pat ligą gali sukelti ir nutukimas – kaip ir nėštumo atveju, didelis svoris pilvo srityje spaudžia dubenyje esančias kraujagysles.
Todėl siekiant palengvinti hemorojaus sukeltą diskomfortą ir gyventi visavertį gyvenimą, svarbu ne tik vartoti specialius vaistus, bet ir koreguoti mitybą – vartoti daugiau skaidulų turinčio, visaverčio maisto. Gydytojos teigimu, reikėtų koreguoti ir gyvensenos įpročius: spręsti vidurių užkietėjimo problemą, nekilnoti didelių svorių, didinti fizinį aktyvumą.
Individualų gydymą parinks specialistas
Vis dėlto svarbu paminėti, kad vaistai ir gyvensenos pakitimai gali sumažinti hemorojaus simptomus, o hemoroidinius mazgus pašalins tik gydymas: mazgų ligavimas žiedais, klasikinė operacija ir mazgų šalinimas lazeriu. Mazgų ligavimas trunka keletą minučių, o jo metu hemoroidinis mazgas perrišamas guminio žiedo ligatūra, kuri lemia, kad mazgas savaime pasišalina nutrūkus kraujotakai.
Klasikinė operacija trunka iki valandos, o žaizdos gyja apie 3–4 savaites. Todėl po šios operacijos rekomenduojama planuoti bent savaitę ar ilgiau, priklausomai nuo darbo pobūdžio, trukantį nedarbingumą. Po operacijos reikalingi perrišimai, kuriuos pacientas atlieka pats, namuose. Taip pat gali būti jaučiamas skausmas ir diskomfortas, kurių mažinimui skiriami medikamentai.
Hemoroidinių mazgų gydymas lazeriu vis dar sąlyginai naujas gydymo metodas, tačiau atliekamas vis daugiau pacientų.
„Po lazerinės hemoroidektomijos pacientai greičiau gali grįžti į darbą, jaučia mažesnį skausmą, o operacinės srities priežiūra yra lengvesnė. Kad pooperacinis laikotarpis tiek po klasikinės operacijos, tiek po gydymo lazeriu būtų sklandesnis, rekomenduojama bent dvi savaites nekilnoti sunkių daiktų ir nesportuoti, – pasakoja E. Šlapelytė. – Visi šie gydymo būdai turi savo medicinines indikacijas, todėl nėra vieno, kuris būtų geriausias ir tiktų visiems, o kokia operacija arba procedūra reikalinga, kiekvienu individualiu atveju patars gydytojas chirurgas.“
