Dažnas noras šlapintis perspėja apie rimtus sutrikimus
Nors kartais net ir įprasti fiziologiniai reiškiniai, tokie kaip menstruacijos, menopauzė ir nėštumas, gali sukelti hormoninius pokyčius ir nemigą, visgi kai kada miegas sutrikti gali ir dėl rimtų sveikatos problemų – pavyzdžiui, antinksčių ir hipofizės ligų, atkreipia dėmesį sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė.
Miego sutrikimai taip pat gali pasireikšti ir dėl skydliaukės problemų. „Jei skydliaukė gamina per mažai hormonų, dažniau pasireiškia hipotirozė ir dėl jos gali būti sunku užmigti. Kai kurie hipotiroze sergantys žmonės taip pat jaučiasi labai mieguisti visos dienos metu – tokia būklė vadinama hipersomnija.
Skydliaukės suaktyvėjimas – hipertiroidizmas – irgi gali sukelti miego sutrikimus. Tai vyksta dėl padidėjusio nervingumo ar dirglumo, taip pat raumenų silpnumo ir nuolatinio nuovargio jausmo. Suaktyvėjusi skydliaukės veikla taip pat gali sukelti naktinį prakaitavimą ir dažną norą šlapintis, kurie abu gali sutrikdyti miegą“, – aiškina gydytoja.
Ji pastebi, kad neretai miego kokybę pabloginantis dažnas noras šlapintis gali įspėti ir apie prostatos hiperplaziją arba cukrinį diabetą, mat būtent dėl šių ligų pacientai dažnai lankosi tualete, ypač naktį. O savo ruožtu nekontroliuojamas diabetas taip pat gali sukelti daugybę kitų rimtų komplikacijų, tokių kaip inkstų liga ir nervų pažeidimas, kas irgi gali sukelti nemigą.
Laikui bėgant ši pablogėjusi cukraus kiekio kraujyje kontrolė gali sukelti chroniškai padidėjusį gliukozės ir glikozilinto hemoglobino kiekį kraujyje, o tai yra diabeto, nutukimo ir mirtingumo rizikos priežastis.
„Dar nereguliarų ar dažną šlapinimąsi gali sukelti inkstų ligos. Pavyzdžiui, inkstų akmenys gali sukelti nuolatinius nugaros skausmus ir dažną šlapinimąsi ar negalėjimą šlapintis. Svarbūs inkstų ligos simptomai taip pat yra nuolatinis niežėjimas ir „neramios kojos“ – dvi pagrindinės inkstų liga sergančių žmonių nemigos priežastys“, – atkreipia dėmesį E. Marciuškienė.
Be to, nuolatinis miego trūkumas keičia organizmo alkio hormonus, todėl didėja apetitas. Šis apetito padidėjimas ir sutrikęs insulino atsakas gali paaiškinti neigiamus medžiagų apykaitos sveikatos padarinius, susijusius su prastu miegu“, – sako gydytoja.
Neišsimiega dėl aukšto kraujospūdžio, alergijų
Neišsimiegoti galima net ir dėl alergijos, sako E. Marciuškienė. Mat ji gali sukelti nosies ir gerklės niežėjimą, kosulį, kvėpavimo pasunkėjimą, nuolatinį čiaudulį, švokštimą, slogą ir sinusitą. Nuolatinės ir užsitęsusios alergijos gali sukelti miego apnėją ir dar labiau pabloginti miego kokybę.
„Dėl tokių ligų kaip LOPL (lėtinės obstrukcinės plaučių ligos) gali būti sunku kvėpuoti, todėl šie pacientai kenčia nuo nuolatinio mažo deguonies kiekio kraujyje arba širdies problemų. O žmonės, kenčiantys nuo tokių ligų kaip stazinis širdies nepakankamumas ir krūtinės angina, gali jausti diskomfortą krūtinėje. Sunkumo pojūtis ir dusulys gali neleisti atsipalaiduoti kūnui ir protui, o tai yra būtina sąlyga miegui“, – kalba gydytoja.
Pasak jos, miegą trikdo ir skrandžio bei virškinimo sutrikimai. Tokios ligos kaip dirgliosios žarnos sindromas, celiakija, enteritas ir gastroezofaginio refliukso sindromas gali labai pabloginti gyvenimo kokybę. Mat dažni pilvo spazmai, viduriavimo priepuoliai ar refliuksas pablogina miegą.
Nuo nemigos gali kęsti ir sergantys hipertenzija. Aukštas kraujospūdis lemia dažnesnį širdies pulsą, dėl kurio žmogui gali kilti nerimo pojūtis.
„Neramus kūnas sunkiai užmiega, o nesugebėjimas užmigti sukelia dar didesnį nerimą ir nemigą. Nekontroliuojama hipertenzija netgi gali sukelti rimtų ligų, tokių kaip insultas, o po to atsiradęs smegenų pažeidimas gali paveikti miego centrus ir sukelti nemigą vėlesniame gyvenime“, – perspėja E. Marciuškienė.
Įtaką miegui daro ir autoimuninės ligos ir būklės su lėtiniu skausmu. Dėl autoimuninių ligų organizmo imuninė sistema atakuoja savo ląsteles ir audinius, sukeldama didelį uždegimą ir skausmą. Autoimuninės ligos, tokios kaip vilkligė, reumatoidinis artritas ir išsėtinė sklerozė, gali sukelti lėtinį skausmą ir diskomfortą.
„Kitos ligos, sukeliančios lėtinį skausmą, pavyzdžiui, vėžys, artritas, fibromialgija, migrena ir neuralgija, gali rimtai paveikti gebėjimą užmigti ir miego kokybę. Skausmas ir nemiga yra tiesiogiai susiję, nes skausmas labiausiai trukdo užmigti“, – sako gydytoja.
