Vyrai įpratę kentėti tyliai, skųstis nemėgsta ir delsia kreiptis į gydytojus – pirmiau pasikalba su vaistininku, draugu, kaimynu. Dėl to ligos nustatomos vėlai, jos pakenkia fizinei ir emocinei sveikatai, seksualiniam gyvenimui.

VUL Santaros klinikų gydytojas urologas Gediminas Platkevičius pabrėžia, kad apie vyrų sveikatos prevenciją kalbėti svarbu, nes dalis ligų, pavyzdžiui, prostatos vėžys, neturi simptomų, kol nekelia rimto pavojaus gyvybei.

„Dažniausiai pirmą kartą į urologą kreipiasi 40–55 metų amžiaus vyrai, kurie patiria realius simptomus, dažniausia problema – šlapinimosi sutrikimai: srovė nebėra tokia stipri, reikia skubėti nueiti prie tualeto, kartais srovė nutrūksta.

Antras dalykas, maždaug tokiame amžiuje prasideda erekcijos sutrikimai. Tai jautri tema, vyrai kreipiasi.

[[ge:lrytas:lrytas:23584032]]

Kita pacientų grupė – 25–35 metų amžiaus žmonės, pajutę skausmą dubenyje, sėklidėje. Jie ateina dėl smulkesnių, bet irgi reikšmingų simptomų“, – VUL Santaros klinikų tiesioginės „Facebook“ transliacijos metu pasakojo G.Platkevičius.

Nutukę vyrai vėžiu suserga dažniau

Pasak gydytojo, dėl prostatos vėžio patikros programos Lietuva yra išskirtinė valstybė. Nemokamą PSA tyrimą atlikti gali visi 50–69 metų (imtinai) amžiaus vyrai, nepaisant to, kad nejaučia jokių ligos simptomų.

Prostatos specifinis antigenas (PSA) yra baltymas, kurį išskiria prostatos ląstelės. Esant prostatos vėžiui, į kraują patenka didesnis šio baltymo kiekis. Tačiau PSA padidėjimą nulemti gali ir kitos priežastys. Nemokamas tyrimas atliekamas šeimos gydytojo kabinete.

[[ge:lrytas:lrytas:31740822]][[ge:lrytas:lrytas:32155527]]

„Jeigu nustatome didesnę PSA koncentraciją, užsiveda mechanizmas, atliekami tolesni diagnostiniai tyrimai“, – paaiškino G.Platkevičius.

Išskirtinė vyrų grupė – žmonės, kurių pirmos eilės giminaičiai, brolis arba tėvas, sirgo prostatos vėžiu. Tuomet vyras prostatos vėžio patikros programoje kviečiamas dalyvauti nuo 45 metų.

Be genetinio polinkio, ligos išsivystymui įtakos turi amžius, rūkymas, kūno svoris. Pastebėta, kad nutukę vyrai dažniau serga prostatos vėžiu.

Kodėl kartais negydo vėžio?

G.Platkevičius akcentavo, kad prostatos vėžys nėra vienalypė liga, ji gali pasireikšti ir lengva, ir labai agresyvia eiga.

Būna net taip, kad gydytojai nustato vėžį ir pasako pacientui, kad gydymo kol kas nereikia.

„Yra atlikti klinikiniai tyrimai, kurie parodė, kad labai mažos rizikos prostatos vėžio tam tikrais atvejais nereikia aktyviai gydyti, tačiau tie pacientai nėra paliekami nežinioje. Jie yra aktyviai stebimi, periodiškai atliekami tyrimai.

Jeigu atsiranda užuomazga, kad rizika nebėra labai maža, taikomas aktyvus gydymas“, – sakė G.Platkevičius.

Jis tęsė, kad nustačius mažos arba vidutinės rizikos prostatos vėžį dažniausiai taikomas radikalus gydymas: chirurginė operacija, brachiterapija, spindulinė terapija.

Metastazavęs prostatos vėžys dažniausiai bandomas įveikti sisteminiu gydymu – hormonų terapija, chemoterapija, naudojami naujos kartos tabletiniai vaistai.

Po radikalaus gydymo medikai ir toliau stebi pacientų kraujo rodiklius, nors žmogui ir pavyko pasveikti nuo vėžio.

„Kai yra aukštos rizikos prostatos vėžys, pasveikimo tikėtis negalime, mes tikimės ilgesnio paciento išgyvenamumo ir geresnės gyvenimo kokybės“, – sakė G.Platkevičius.

[[ge:lrytas:lrytas:32253361]]

Rūkymas prisotina šlapima kancerogenų

Gerybinė prostatos hiperplazija – prostatos liaukų padidėjimas. „Silpnesnė šlapinimosi srovė, skausmingas šlapinimas, nepilno pasišlapinimo jausmas, nutrūkstanti srovė, staigiai atsirandantis skubus noras pasišlapinti“, – ligos simptomus vardijo gydytojas.

Medikai gerybiniai prostatos hiperplazijai gydyti įprastai siūlo medikamentinį gydymą. Dažniausiai tai padeda, bet jei efekto nėra, siūlomi kitos eilės vaistai, kartais atliekamos chirurginės intervencijos.

Pasak G.Platkevičiaus, prostatos hiperplazija ir vėžys nėra susijusios ligos, bet nustačius pirmąją dėl viso pikto urologas pacientą ištiria ir dėl onkologinio susirgimo.

Urologai vyrus taip pat įspėja dėl šlapimo pūslės vėžio. Nustatyta, kad pusę šios ligos atvejų sukelia rūkymas.

„Kancerogenai iš kraujo patenka į inkstus, jie teka šlapimu ir kaupiasi šlapimo pūslėje, dėl to gali vystytis vėžys.

Šlapimo pūslės vėžys dažniausiai nustatomas atlikus paprastą kraujo tyrimą ir ten aptikus eritrocitų, paprasčiau – kraujo. Tai nutinka, nes šlapimo pūslės vėžio paveiktos ląstelės yra trapesnės, jos byra ir patenka į šlapimą“, – paaiškino G.Platkevičius.

Šlapimo pūslės vėžys dažnai neturi simptomų, todėl liga dažnai diagnozuojama netikėtai, atliekant planinius tyrimus.

Gydytojas pataria mesti rūkyti, tą padaryti niekada nėra vėlu. Pastebėta, kad vėžiu susirgusiems žmonėms, jei jie atsikrato žalingo įpročio, sumažėja ligos atsinaujinimo tikimybė.

„Kol kas nėra duomenų, kad elektroninės cigaretės sukelia šlapimo pūslės vėžį, tačiau man pavyko aptikti vieną studiją, kurioje nustatyta, kad rūkant elektronines cigaretes šlapime nustatyti kancerogenai.

Mano asmenine nuomone, tik laiko klausimas, kai turėsime išsamesnius rezultatus dėl elektroninių cigarečių poveikio“, – sakė G.Platkevičius.

[[ge:lrytas:lrytas:32253364]]

Sėklidžių ligos – būdingos jauniems

Apie kokius negalavimus gali įspėti sėklidžių skausmai? Gydytojai pirmiausia įtaria sėklidžių uždegimą ir patikrina ar nėra patinimų ir paraudimų, ieško pakitimų kraujo tyrimuose. Jei spėjimas pasitvirtina, skiriamas antimikrobinis gydymas.

Tačiau per metus bent 40 vyrų Lietuvoje nustatomas sėklidžių vėžys.

„Tai yra vienintelė urologinė onkologinė liga, kuri pasireiškia jaunesniame amžiuje, nuo 18 iki 40 metų. Ne visada, bet ši liga gali sukelti diskomfortą sėklidžių srityje.

Yra čiuopiamas kietas gumbelis, kuris leidžia įtarti darinį. Tada atliekamas ultragarsinis tyrimas, kraujo tyrimai ir turime galutinę diagnozę“, – pasakojo G.Platkevičius.

Vaikams ir paaugliams gali atsirasti ūmus ir diegiantis sėklidžių skausmas. Tai yra sėklidės užsisukimas, lemiantis nutrūkusią kraujotaką sėklidėje. „Tada yra labai svarbu gauti skubią pagalbą ir diagnostiką, kad būtų galima išsaugoti sėklidę, kol neįvyko jos nekrozė“, – įspėjo gydytojas.

G.Platkevičius pasakojo, kad dažniausia erekcijos sutrikimo priežastis – kraujagyslinis pažeidimas. Problemos žemiau juosmens gali būti aterosklerozės – kraujagyslių susiaurėjimo – pasekmė.

„Kraujas ne taip greitai priteka į varpą ir erekcija nepasiekiama, tampa ne tokia, kokia buvo anksčiau“, – paaiškino urologas.

Hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, sumažėjusi testosterono koncentracija ar padidėjęs prolaktino kiekis gali sutrikdyti erekciją. Lytinei potencijai pakenkti taip pat gali įvairios varpos ir prostatos uždegiminės ligos.

Gydytojas – apie atvejus, kai vėžio nereikia gydyti: „Tie pacientai nėra paliekami nežinioje“