„Tačiau skubios pagalbos skyriaus gydytojų galimybės padėti onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams yra ribotos: teikiant skubią pagalbą neimamos biopsijos įtariamoms ligoms ištirti, nėra galimybės patvirtinti onkologinę ligą, nepriimami sprendimai dėl specifinio onkologinės ligos gydymo.
Visgi yra būklių, kai onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams yra būtina kreiptis į skubios pagalbos skyrių, ir tokius atvejus reikėtų iš anksto aptarti su pacientą prižiūrinčiu onkologu – tokiu būdu dažnai būtų sutaupoma laiko ir jėgų“, – rašoma Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus „Facebook“ paskyroje.
Vienas iš dažniausių pavyzdžių, kai pacientas turėtų atvykti į skubios pagalbos skyrių – po atliktos chemoterapijos atsiradus karščiavimui. Tokiu atveju būtina kuo skubiau atlikti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti, ar organizmas pajėgus gintis nuo infekcijos.
„Neretai atvyksta pacientų, kuriuos vargina susikaupę skysčiai pilvo, krūtinės ertmėje ar kitos onkologinių ligų komplikacijos. Mes padedame nutraukti skysčius ir sukontroliuoti skausmą.
Tiesa, pasitaikius dideliam pacientų srautui, šių procedūrų skubios pagalbos skyriuje gali tekti palūkėti, tad esant galimybei patartina jas iš anksto susiplanuoti su jus prižiūrinčiu onkologu poliklinikoje.
Taip pat primename, kad pacientai, kuriems įtariama onkologinė liga, „žaliojo koridoriaus“ principu priimami greta skubios pagalbos skyriaus esančiame diagnostikos centre. Reikalingas šeimos gydytojo siuntimas su nurodymu apie įtariamą onkologinę ligą ir nukreipimą „žaliojo koridoriaus“ principu.
Tokiems pacientams yra paliekami atskiri laikai, kad jie reikiamas konsultacijas ir tyrimus gautų greičiau ir specifinį onkologinės ligos gydymą pradėtų kuo skubiau.
Skubios pagalbos skyrius yra mūsų sistemos saugumo tinklas, kur pacientai ras pagalbą nutikus skubiems atvejams, kur gydytojai gali įtarti onkologines ligas ir suplanuoti veiksmus ligos diagnostikai ir gydymu“, – rašė medikai.
