Profesorius įvardijo patį žalingiausią miego sutrikimą: „Tiesiog siaubinga“

Amerikietė Džilė dar lankė vidurinė mokyklą, kai pradėjo valgyti per miegus. Naktimis maistas iš šaldytuvo keliauja į lovą, bet savo veiksmus moteris supranta tik ryte.

Iš visų parasomnijų su miegu susijęs valgymo sutrikimas turi didžiausią įtaką paciento gyvenimui, teigia profesorius.<br>lrytas.lt koliažas
Iš visų parasomnijų su miegu susijęs valgymo sutrikimas turi didžiausią įtaką paciento gyvenimui, teigia profesorius.<br>lrytas.lt koliažas
miegas<br>Asociatyvinė 123rf nuotr.
miegas<br>Asociatyvinė 123rf nuotr.
miegas<br>Pexels nuotr.
miegas<br>Pexels nuotr.
Miego sutrikimas<br>Asociatyvinė 123rf nuotr.
Miego sutrikimas<br>Asociatyvinė 123rf nuotr.
Lunatizmas<br>Asociatyvinė 123rf nuotr.
Lunatizmas<br>Asociatyvinė 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jul 8, 2024, 10:57 PM, atnaujinta Jul 9, 2024, 9:11 AM

„Atsibusdavau, o ant lovos arba šalia jos mėtydavosi tuščios sausainių pakuotės“, – pasakojo 62-ejų Džilė, dabar gyvenanti už valandos kelio nuo Mineapolio.

„Daugelis žmonių galvoja: „Atsikeli, užkandi ir grįžti į lovą“. Nėra taip paprasta – šitas sutrikimas yra visai kitas žvėris“, – apie savo naktinį elgesį pasakojo Džilė.

Ji paaiškino, kad per vieną naktį gali atsikelti keli kartus ir sušlamšti krūvą krekerių, kelis dubenėlius pusryčių dribsnių ir visą dėžutę sausainių. Moteris sako, kad per miegus visada valgo nesveiką maistą. O juk obuolys būtų visai neprošal.

Laikui bėgant, prasta mityba ir sutrikęs miegas atsiliepia savijautai.

„Net negaliu apsakyti, kaip blogai jaučiuosi, – pasakojo Džilė. – Naktį keliesi nesuskaičiuojamą daugybę kartų, nepailsi ir dar suvalgai milžinišką kiekį nesveiko maisto. Tada atsibundi ir turi bandyti funkcionuoti visą dieną“.

Džilė turi su valgymu susijusį miego sutrikimą. Dalis smegenų pabunda, o likusi dalis miega. Tai yra parasomnija, nenormalus ar neįprastas elgesys miego metu, panašus į lunatizmą, kalbėjimą per miegus, naktinį siaubą ar sekssomniją.

Anksčiau gydytoja neurologė Dalia Matačiūnienė lrytas.lt pasakojo, kad su somnambulizmu susiduria 10–12 proc. žmonių, daliai jų per miegus būdingas agresyvus elgesys:

„Pas mane dažnai ateina poros, o pacientas įprastai būna vyras. Žmona sako, kad dieną jis ir boružės nenuskriaustų, bet sunku patikėti, kaip antra pusė elgiasi per miegus. Dažnai būna, kad jis keikiasi, prišneka įvairių negražių dalykų. Žinoma, tai nerodo žmogaus asmenybės pokyčio, toks yra sutrikimo pasireiškimas“, – sakė gydytoja. Visą tekstą rasite čia.

„Iš visų parasomnijų su miegu susijęs valgymo sutrikimas turi didžiausią įtaką paciento gyvenimui, – sakė Carlosas Schenckas, Minesotos universiteto profesorius.

„Šiems žmonėms beveik kiekvieną naktį sutrinka miegas. Jie priauga svorio ir ryte jaučiasi nelaimingi. Tai yra tiesiog siaubinga“, – sakė M.Schenckas, kuris specializuojasi parasomnijų gydyme.

Nors gali atrodyti, kad žmonės vaidina savo sapnus, tačiau, pasak jo, parasomnijos dažniausiai pasireiškia lėčiausioje, giliausioje miego stadijoje, vadinamoje delta miegu.

„Kažkas centrinėje nervų sistemoje įjungia žadintuvą, ir kūnas suaktyvėja, nors jūsų pažinimas giliai miega“, – sakė ekspertas.

Be kontrolės ir suvaržymų

Mišrioje miego ir budrumo būsenoje, kai valgoma miegant, smegenys perima valdžią ir ieško maisto produktų, kurie sukeltų pasitenkinimą.

M.Schenckas paaiškino, kad tuomet pirmenybė teikiama stipriai perdirbtiems maisto produktams, pavyzdžiui, saldainiams, sausainiams, pyragaičiams, keksiukams, traškučiams ir krekeriams.

„Jūs neturite jokios kontrolės, nėra jokių suvaržymų, – sakė jis. – Žmonės gali suvalgyti maisto produktų, kuriems yra alergiški, ir tada kyla alerginė reakcija. Tai nėra dažna, bet pasitaiko“.

Kita problema, per miegus tokie žmonės suvalgo daug kaloringo maisto, o tai didina riziką susirgti diabetu arba hipertenzija, gali pabloginti šių būklių kontrolę, jei žmogus jau serga.

M.Schencko teigimu, valgymo per miegus parasomnija yra gydoma sunkiausiai, pasiseka tik dviem trečdaliais atvejų. Palyginimui, pacientų, sergančių seksomnija, lunatizmu ar nakties siaubu, gydymo sėkmė siekia daugiau nei 75 proc.

„Galime turėti žmogų, kuris daugelį metų buvo lunatikas, bet kai jis pradeda valgyti naktį, netrukus tai tampa jo vieninteliu elgesiu per miegus“, – sakė M.Schenckas.

„Yra kažkas nenugalimo (...) Kam norisi perstatyti baldus ar tiesiog klaidžioti po namus, kai galima eiti valgyti?“, – pridūrė jis.

„Gydytojai to nesuprato“

Įkopusi į trečią dešimtį, Džilė ištekėjo, bet jos naktiniai nuotykiai nesibaigė. Laimei, jos vyras miegodavo kietai.

„Ryte pabudęs jis pamatydavo lovą, pilną trupinių ir šiukšlių. „Kas tau negerai?“, – klausdavo jis ir manė, kad aš išprotėjau. Jis to nesuprato. Ir aš nesupratau, nes nedariau to tyčia“, – pasakojo Džilė.

Miego sutrikimas neigiamai atsiliepė Džilės sveikatai.

„Esu sveikai besimaitinanti, bet dažnai visą dieną jausdavausi taip blogai, kad paskutinis dalykas, kurio norėdavau, buvo maistas, net ir sveikas, – sakė moteris. – O kas turėtų apetitą dieną, jei kasnakt suvalgo 6 sočias vakarienes?“

Susigėdusi dėl savo elgesio, Džilė į medikus nesikreipė daug metų. Vėliau jos sūnui išsivystė idiopatinė hipersomnolija – jis miegodavo po 18 valandų ir daugiau.

Tada moteris ėmė klausinėti gydytojų. Deja, nieko nepešė.

„Daugelis gydytojų, su kuriais bendravau, neturėjo supratimo, kas man negerai, arba tiesiog to nesuprato. Vienas gydytojas pasakė: „Na, gal suvalgykite gabalėlį duonos prieš eidama miegoti“. O, tiesa, tai tikrai padės išspręsti problemą“, – pašaipiai kalbėjo Džilė.

Moteris nusivylė medikais, bet ir ėmė graužti save. „Jei gydytojai to nesupranta, vadinasi, tai turi būti mano kaltė“, – mastė ji.

Prisidėjo neramių kojų sindromas

Galiausiai Džilė apsilankė pas profesorių M.Schencką Mineapolyje. Pirmą kartą jai buvo atliktas laboratorinis miego tyrimas, kuris parodė, kad ji serga neramių kojų sindromu – neurologiniu sutrikimu, sukeliančiu nemalonius pojūčius kojose ir nenugalimą norą jas judinti. Šie pojūčiai dažnai prasideda vakare ir gali tęstis visą naktį.

„Dabar tai tapo neramaus kūno sindromu“, – apie nuolatinį trūkčiojimą ironizavo Džilė.

Norėdama tai sumažinti ji vakarais prieš miegą vaikščiojo po namus, daug mojavo rankomis rankomis. Tai – siaubinga patirtis. Pasak moters, naktimis kūnas trūkčioja taip stipriai, kad jai norisi verkti.

Neramių kojų sindromas yra viena iš keturių galimų valgymo per miegus parasomnijos priežasčių, teigė M.Schenckas.

„Valgymas per miegus gali išsivystyti dėl lunatizmo, miego apnėjos, tam tikrų vaistų nuo nemigos arba, kaip Džilės atveju, dėl neramių kojų sindromo“, – sakė jis.

Tačiau Džilė valgyti per miegus pradėjo anksčiau, nei neramių kojų sindromas tapo pagrindiniu nusiskundimu. Tyrimai parodė, kad parasomnija gali pasireikšti pirmiau. Taigi, valgymas per miegus gali būti pirmasis būsimo neramių kojų sindromo požymis.

Valgymas per miegus labiau būdingas moterims. Pasak profesoriaus, tai gali būti susiję su tuo, kad jos dažniau laikosi dietų.

„Jei žmogus riboja valgymą dienos metu ir negauna pakankamai kalorijų, tai gali paskatinti valgyti dėl miego.“

Džilės mama visada laikėsi dietų, tad moteris svarsto, ar tai galėjo turėti įtakos jos elgesiui.

Šeimos gali bandyti padėti savo artimiesiems ir pažadinti juos lunatizmo metu. Tačiau toks veiksmas gali turėti neigiamų padarinių.

„Žmogus gali tapti irzlus ir piktas ir sakyti. Kartą gydžiau vienišą motiną su trimis paaugliais vaikais. Ji jiems mokėjo, kad šie įsikurtų su miegmaišiais virtuvėje ir neleistų jai valgyti per miegus.

Atspėkite, kas atsitiko? Naktį per miegus ji sumokėjo vaikams dar daugiau, kad šie grįžtų į savo lovas ir leistų jai ramiai valgyti.“

Ragina nenuleisti rankų

M.Schencko klinikoje Džilė pirmą kartą apsilankė prieš 20 metų. Moteris sako, kad neramių kojų sindromą ir su miegu susijusį valgymo sutrikimą pavyko suvaldyti dėl trijų vaistų „kokteilio“.

„Juos vartoju anksti vakare, nes vaistams suveikti reikia šiek tiek laiko. Jie veikia 95 proc. atvejų, bet kartais pasitaiko prasta naktis“, – pasakojo Džilė.

Moteris rūpinasi, kad namie nebūtų nesveiko maisto. Tačiau įprastai ji turi saldumynų – tam atvejui, jei apsilankytų anūkai.

Džilė džiaugėsi, kad vaistai padėjo ir pridūrė, kad tūkstančiai žmonių patiria panašią kančią.

Jos patarimas kitiems? Kovokite už save! Atlikite tyrimus ir perskaitykite viską, ką galite, apie šį sutrikimą. Tada žinosite, kokius klausimus užduoti gydytojui. O svarbiausia, sakė ji, paprašykite, kad jums paskirtų miego tyrimą, kad išsiaiškintumėte, kas skatina tokį elgesį.

„Neleiskite gydytojams jūsų nuvertinti, atstumti ar versti jaustis blogai. Kovokite, kol gausite tinkamą gydytoją. Jei manote, kad jums reikia, gaukite antrą, net trečią nuomonę. Tiesiog nepasiduokite“, – patarė Džilė.

Parengta pagal CNN inf.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.