67-erių metų Januszas Raczas tapo pirmuoju žmogumi Jungtinėje Karalystėje (JK), išbandžiusiu naują revoliucinį plaučių vėžio gydymo būdą – vakciną, kuri nurodo organizmui, kaip kovoti su liga ir ją naikinti.

Šiuose skiepuose naudojama informacinės RNR technologija, taikyta ir pirmosiose vakcinose nuo COVID-19.

Pernai rudenį amerikiečių mokslininkai Katalina Karikó ir Drew Weissmanas už atradimus, kurie leido sukurti veiksmingas iRNR vakcinas, buvo apdovanoti Nobelio premija Fiziologijos ir Medicinos srityje.

Lrytas.lt tuomet kalbinta Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė sakė, kad ši technologija siejama su galimu proveržiu onkologinių ligų gydyme.

[[ge:lrytas:lrytas:21776052]]

„Yra tokios dendritinių ląstelių vakcinos, kai imuninės ląstelės aktyvinamos vėžiniais antigenais. RNR technologiją pradžioje labiau galvota pritaikyti vėžio imunoterapijai, bet paraleliai mąstyta ir apie prevencinių vakcinų kūrimą. Virusinės vakcinos veikia prevenciniu principu – turi pasiskiepyti, kol dar nesi susirgęs. O terapinės vakcinos veikia kitaip: jos suaktyvina imuninę sistemą, pavyzdžiui, prieš vėžinį antigeną“, – pasakojo A.Žvirblienė.

[[ge:lrytas:lrytas:32782706]][[ge:lrytas:lrytas:33053153]][[ge:lrytas:lrytas:33348907]][[ge:lrytas:lrytas:33354070]]

Jau pradėtas ankstyvosios stadijos klinikinis tyrimas, kuriame dalyvauja J.Raczas. Jo metu bus patikrintas vakcinos saugumas.

Į tyrimą iš viso įsitraukė 7 šalys: JK, JAV, Vokietija, Vengrija, Lenkija, Ispanija ir Turkija. Planuojama, kad naują gydymą išbandys 130 pacientų.

Būtinas medicinos progresas

Svarbus naujojo gydymo privalumas – precizika. Jis bus nukreiptas į vėžines ląsteles, o ne į sveikas, todėl tikimasi, kad bus mažiau šalutinių poveikių.

Vakcinoje saugoma informacija apie keletą žymenų, aptinkamų plaučių vėžio ląstelių paviršiuje. Tokiu būdu paciento imuninė sistema išmoksta atpažinti priešą.

Vokietijos biotechnologijų bendrovės „BioNTech“ pagaminta vakcina BNT116 gali aukštyn kojomis apversti vėžio gydymą, teigia ekspertai.

„Tikimės, kad pradėsime naują erą – plaučių vėžio gydymą iRNR vakcina“, – BBC televizijos laidai „Today“ sakė klinikinio tyrimo JK vadovas prof. Siow Ming Lee.

Londone gyventantis J. Raczas sako, kad yra atviras naujiems gydymo metodams.

„Tikiuosi, kad tai padės apsiginti nuo vėžinių ląstelių. Tačiau taip pat pagalvojau, kad mano dalyvavimas šiame tyrime ateityje gali pagelbėti kitiems žmonėms ir prisidėti, kad šis gydymas taptų plačiau prieinamas“, – sakė vyras.

Jis dirbo dirbtinio intelekto vystymo srityje, tad nurodė suprantantis, kad mokslas gali eiti į priekį tik tada, jei žmonės sutinka dalyvauti tokiose programose.

Šią savaitę J.Raczui buvo atliktos šešios iš eilės injekcijos su penkių minučių intervalais.

Kiekvienoje injekcijoje buvo skirtingos iRNR grandinės. Pusantro mėnesio vakcina jam bus suleidžiama kas savaitę, o paskui dar metus – kas 3 savaites.\

[[ge:lrytas:lrytas:33812433]]

J.Raczui plaučių vėžys buvo diagnozuotas po to, kai jam pasireiškė kvėpavimo problemas, kurias vyras klaidingai susiejo su astma.

Gydytojai visiškai atsitiktinai jo dešiniajame plautyje aptiko auglį.

J.Raczas viliasi, kad vakcinos padės įveikti vėžį ir jis galės išpildyti seną svajonę – įveikti Londono maratoną.

Siekia pažaboti dažniausią vėžį

Pasak specialistų, skiepai galėtų apsaugoti onkologinės ligos remisiją pasiekusius pacientus nuo to, kad vėžys atsinaujins.

„Jau 40 metų dirbu plaučių vėžio tyrimų srityje. Praėjusio amžiaus pabaigoje niekas netikėjo, kad chemoterapija veikia.

„Dabar žinome, kad apie 20–30 proc. pacientų, sergančių 4 stadijos vėžiu, lieka gyvi taikant imunoterapiją, norime dar labiau pagerinti išgyvenamumo rodiklius. Taigi tikimės, kad ši iRNR vakcina, papildanti imunoterapiją, gali suteikti papildomą postūmį“, – leidiniui „The Guardian“ sakė klinikiniam tyrimui vadovaujantis S.M. Lee.

Jam antrino Anglijos Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) vėžio programos direktorė Dame Cally Palmer: „Tikimės, kad per ateinančius kelerius metus tyrimuose sudalyvaus tūkstančiai pacientų“.

Tyrime dalyvaus žmonės, sergantys įvairių stadijų nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu, o vakcina bus derinama kartu su standartine imunoterapija.

Plaučių vėžys – nėra išskirtinis šiame tyrimų lauke. Sukurta ir keletas kitų vakcinų, naudojamų nuo įvairių rūšių vėžio.

Šie skiepai padeda organizmo imuninei sistemai atpažinti ir atakuoti vėžines ląsteles.

[[ge:lrytas:lrytas:33812412]]

Kai kurios jų, pavyzdžiui, ši naujausia, sukurtos pagal bendrus žymenis, kurie paprastai būdingi tik vėžinėms ląstelėms. Kitos yra individualios arba pritaikytos konkrečiam paciento navikui.

Plaučių vėžys tebėra pagrindinė mirties nuo vėžio priežastis visame pasaulyje. 2020 m. nuo jo mirė apie 1,8 mln. žmonių. Dažniausiai pasitaikantis ligos tipas yra nesmulkialąstelinis plaučių vėžys.

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų.

Ankstyvose ligos stadijose dažnai nebūna jokių simptomų, tačiau klasikiniai plaučių vėžio simptomai – užsitęsęs kosulys, nuolat pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos ir atsikosėjimas krauju.

Naujos eros pradžia: pirmieji pacientai jau gauna vakciną nuo plaučių vėžio