Žmogaus plaučius galima įsivaizduoti kaip medį. Trachėja yra kamienas, bronchai – šakos, o plaučiai – lapai.

„Kamienu ir šakomis oras įkvepiamas į plaučius, tuos lapus, ten vyksta dujų mainai, t.y. deguonis patenka į kraują ir yra išnešiojamas po visas kraujagysles, patenka į organus“, – pasakoja Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas gydytojas pulmonologas prof. Edvardas Danila.

Plaučių ligų yra gausybė – ne mažiau nei 500, tačiau galima išskirti dvi pagrindines: lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL) ir plaučių uždegimą.

Pasaulio Sveikatos organizacija (PSO) skelbia dažniausias gyventojų mirties priežastis. LOPL yra trečioje, o plaučių uždegimas – uždegimas ketvirtoje vietoje.

[[ge:lrytas:lrytas:31128642]]

Į ligos požymius numoja ranka

„Lėtinė obstrukcinė plaučių liga išsiskiria tuo, kad didele dalimi jos galima išvengti. Su liūdesiu turiu pasakyti, kad metų metus žmonės „kviečiasi“ šitą ligą rūkydami arba savo aplinkoje turi kitų žalojančių veiksnių.

Šitai ligai yra būdingas bronchų siaurėjimas, o pats plaučių audinys yra ardomas, vyksta negrįžtami pokyčiai“, – įspėjo E.Danila.

[[ge:lrytas:lrytas:34630378]][[ge:lrytas:lrytas:34631516]][[ge:lrytas:lrytas:34694327]][[ge:lrytas:lrytas:34855803]]

Pasak jo, pagrindinis LOPL simptomas – lėtinis kosulys ir skrepliavimas. Susirūpinti reikėtų, jei šie požymiai vargina ilgiau nei 3 mėnesius. Profesorius paaiškino, kad tabako degimo produktai dirgina bronchus, dėl to žmogus pradeda kosėti.

Tuo metu viduje vyksta įvairaus laipsnio uždegimas ir ląstelių pokyčiai. Antai virpamosios plaučių ląstelės turi plaukelius, kurie išneša gleives. Šiose įprastai nusėda įvairios dulkelės ir mikroorganizmai.

„Kada žmogus rūko, tie plaukeliai nunyksta, organizmas mėgina gintis ar kompensuoti kiek įmanoma šitą praradimą gamindamas kuo daugiau gleivių. Todėl atsiranda taip vadinamas skrepliavimas – gleivių iškosėjimas“, – pasakojo E.Danila.

Labiausiai šis požymis pastebimas ryte, kai žmogus nubunda, nes per naktį prisikaupia gleivių.

Pažengusią LOPL stadiją išduoda atsiradęs dusulys. Iš pradžių sunku kvėpuoti pasidaro fizinio krūvio metu, o vėliau net ir ramybės būsenoje.

„Deja, tai rodo, kad pakitimai įvyko ir bronchuose, ir pačiame plaučių audinyje, kuris sudarytas iš tūkstančių alveolių. Tai yra mažyčiai burbuliukai, kurių sienelėse vyksta apykaita tarp oro ir kraujo. Kuo žmogus daugiau rūko, alveolės pradeda plyšinėti ir atsiranda pūslelės. Todėl sumažėja plaučių paviršius, per kurį gali vykti dujų apykaita.

Kai žmogus pasiryžta gyvenimo permainoms, labai dažnai gydytojų galimybės padėti jau yra labai ribotos“, – apgailestavo E.Danila.

Profesorius pridūrė, kad LOPL diagnozuoti paprasta. Tereikia atlikti plaučių funkcijos tyrimą, kuris vadinamas spirometrija.

Dažniausiai problema yra ta, kad žmogus nekreipia dėmesio į kosulį. Jis rūko arba dirba baldų pramonėje, kur daug dulkių, ir mano, kad kosulys yra visiškai natūralu.

Būna, ateina pas gydytoją profilaktinių tyrimų, o paklaustas ar neturi skundų dėl sveikatos, apie savo simptomus neužsimena.

[[ge:lrytas:lrytas:35033546]]

Receptas: mesti rūkyti ir daug judėti

Vienintelis būdas sustabdyti ligos progresą – pašalinti žalojantį veiksnį. Sumažinti neužteks, nes plaučiams kenkia kiekvienas parūkymas.

„Žmogus sako: „Aš surūkau dvi cigaretes per mėnesį“. Jis įsivaizduoja, kad tai yra lygu nerūkymui, o iš tikrųjų tai yra rūkymas, nes vien plaučių atsistatymas trunka 2–3 mėnesius“, – visiško metimo rūkyti svarbą pabrėžė E.Danila.

Vaistai LOPL nestabdo, bet palengvina simptomus. Nemedikamentinės priemonės, pasak gydytojo, gali būti daug veiksmingesnės.

„Kaip taisyklė, žmogus, kuris suserga lėtine obstrukcine plaučių liga, pradeda jausti dusulį ir ilgainiui prisitaiko, pradeda save riboti – fizinis aktyvumas sumažėja.

Tas nejudrumas lemia raumenų nykimą, o tai yra labai blogai. Patys plaučiai raumenų neturi, tad kvėpavimo procese dalyvauja diafragma, krūtinės, tarpšonkauliniai ir tam tikri kiti raumenys.

Žmogui, kuris yra nejudrus, tie raumenys pradeda nykti. Kitas dalykas, kad blogėja tokio žmogaus socialiniai kontaktai, nuotaika, jis jaučiasi nevisavertis, nes turi prašyti kitų pagalbos“, – pastebėjo E.Danila.

Kas sukelia plaučių uždegimą?

Plaučių uždegimas – ūminė liga, dažniausiai užklumpanti šaltuoju metų laiku. Tai lemia padidėjęs respiracinių infekcijų paplitimas. Plaučių uždegimas dauguma atvejų išsivysto kaip virusinės ligos komplikacija.

„Virusas atakuoja plaučių gynybinius mechanizmus ir juos pažeidžia, taip atsiveria vartai bakterijoms. Jos, kaip taisyklė, sukelia plaučių uždegimą. Kai kuriais atvejais plaučių uždegimą sukelti gali pats virusas, nereikia bakterijos. O retesniais atvejais tam tikros bakterijos gali plaučių uždegimą sukelti be viruso. Tokie yra galimi variantai“, – paaiškino E.Danila.

[[ge:lrytas:lrytas:35033547]]

Plaučių uždegimą gydytojams įtarti leidžia iš naujo atsiradęs kosulys, karščiavimas ir papildomas simptomas, toks kaip oro trūkumas, krūtinės skausmas šone, didelis silpnumas, galvos svaigimas, sumišimas, padidėję uždegimo rodikliai kraujyje.

„Jeigu yra kosulys ir karščiavimas, bet nieko kito, tikimybė, kad žmogus serga plaučių uždegimu nėra tokia didelė, tačiau reikia būti labai dėmesingam“, – sakė profesorius.

Nuo plaučių uždegimą sukėlusios priežasties priklausys ir medikų skiriamas gydymas. Prieš daugumą virusų nėra specifinių vaistų. Laimei, su bakterijomis kitaip – prieš daugelį jų yra sukurti specifiniai antibiotikai.

Tačiau nevalia užsiimti savigyda ir pradėti gerti antibiotikus be gydytojo žinios. Virusinių ligų jie negydo, o ir tinkamos dozės pats neparinksi.

„Daugeliu atveju bakterijos–ligos sukėlėjos nėra nužudomos ir tampa atspariomis. Tai yra labai didelė problema (...) dažniausias plaučių uždegimas buvo pneumokokas, o šiemet situacija yra pasikeitusi.

Absoliučia dauguma atvejų sukėlėjas yra mycoplasma pneumoniae bakterija. Ji gydoma visai kitais vaistais“, – akcentavo E.Danila.

Kada reikia gultis į ligoninę?

Jis pasakojo dauguma plaučių uždegimu sergančių pacientų gali sėkmingai gydytis namie, naudojant geriamuosius vaistus. Sunerimti turėtų vyresnio amžiaus žmonės arba mažų vaikų tėveliai.

Žmonės virš 65 metų, sergantys plaučių uždegimu, rekomenduojama, kad būtų gydomi ligoninėje. Taip pat sergantys kitomis gretutinėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas.

[[ge:lrytas:lrytas:35033548]]

Yra pastebėta, kad pusė mirčių atvejų yra ne dėl paties plaučių uždegimo, bet dėl deguonies trūkumo, uždegimo organizme pablogėjo kito organo veikla ir tai lėmė mirtį.

Profesorius taip pat išskyrė, kad dėl plaučių uždegimo į ligoninę turėtų būti guldomi sunkios būklės pacientai.

„Turbūt svarbu, kad žmonės tai atskirtų. Jei ėmė trūkti oro, pradėjo mažėti kraujospūdis, atsirado sumišimas, keistai pradėjo elgtis žmogus, kas ypač būdinga vyresnio amžiaus pacientams. Jau nekalbu apie tokį dalyką, kai visiškai krenta kraujospūdis“, – vardijo E.Danila ir pridūrė, kad egzistuoja dar viena hospitalizacijos priežastis – žmogus neturi tinkamų galimybių gydytis namuose.

Svarbiausios prevencijos priemonės – skiepai nuo gripo ir koronaviruso. „Labai skatinčiau žmones nebijoti ir skiepytis“, – paragino E.Danila.

Kodėl naudinga kvėpuoti per nosį?

Profesorius pabrėžė kvėpavimo per nosį svarbą. Šį pasunkinti gali užsitęsusi sloga.

„Kvėpavimas per nosį padaro mažiausiai 4 gerus dalykus. Pirma, kvėpuojant per nosį oras yra sušildomas. Antra, oras yra sudrėkinamas, nes nosyje yra labai daug kraujagyslių. Trečia, oras yra apvalomas, nes įvairios dalelės nusėda nosies gleivinėje, taip išvengiama didelės dalies žalojančių dulkelių.

Ketvirta, išlaikomas kvėpavimo ritmas. Įkvėpimas per nosį sukuria pasipriešinimą, ilgina įkvėpimą ir todėl užtenka laiko dujų mainams įvykti“, – pasakojo E.Danila.

Todėl atsiradus kvėpavimo per nosį bėdoms, reikėtų kreiptis į gydytoją specialistą ir klausimą išspręsti.

Klastinga plaučių liga – grėsmė gyvybei: profesorius lieja apmaudą, kad pirmą simptomą daugelis pražiopso