„Kiekvienas sergantis vaikas yra vienu sergančiu vaiku per daug“, – sako Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja doc. dr. Inga Ivaškevičienė.

Pasak jos, pastarosiomis savaitėmis nėra dominuojančios ligos, į ligoninę vaikai guldomi dėl įvairių priežasčių.

„Šiuo metu skyriuje turime labai įvairių pacientų. Infekcinių ligų spektras – nuo vėjaraupių, įvairių odos infekcijų, viduriavimų ir kvėpavimo takų infekcijų.

Turime ne vieną gripo atvejį. Bet šiuo metu labai didelio protrūkio arba sergamumo padidėjimo, kas būdinga gripo sezono metu, kai dauguma skyriuje gydomų pacientų yra sergantys gripu, dabar to negalėtume išskirti. Visko turime“, – Santaros klinikų „Facebook“ transliacijos metu pasakojo gydytoja.

[[ge:lrytas:lrytas:35696880]]

„Galbūt po savaitės mes jau kitaip kalbėsime, bet šiandien yra tokia situacija“, – pridūrė I.Ivaškevičienė.

Milijonai ligų sukėlėjų

Gydytoja paaiškino, kad vaikai užkrečiamomis ligomis serga dažniau, nes aplinkoje yra daug jiems nepažįstamų bakterijų ir virusų, su kuriais jų organizmas anksčiau nėra susidūręs.

„Jų imuninė sistema turi susipažinti, kitaip sakant, vaikai turi išugdyti ar ištreniruoti savo imuninę sistemą. Dėl to jie taip dažnai ir serga.

[[ge:lrytas:lrytas:34705502]][[ge:lrytas:lrytas:35498903]][[ge:lrytas:lrytas:35946319]]

Kol žmonija gyvuos, kol pasaulis gyvuos, tol bus gyvos ir infekcinės ligos bei įvairūs sukėlėjai“, – sakė I.Ivaškevičienė.

Kartais žmonės stebisi, kad medikai įspėja tai dėl vienos, tai dėl kitos ligos. Pasak gydytojos, taip yra, nes epidemiologinė situacija nuolat kintanti, tuo ji net primena gyvą organizmą.

„Štai po pandemijos matėme ir išgyvenome jau ne vieną skirtingų infekcinių ligų protrūkį, sergamumo pakilimus, kurie ne visada būdavo būdingi (...) Čia niekuomet nebus ramybės“, – paaiškino I.Ivaškevičienė.

Patys mažiausi vaikai dažnai serga ūminėmis kvėpavimo takų ir žarnyno infekcijomis. Iš dalies tai lemia faktas, kad mažieji linkę įvairius daiktus dėti į burną. Taip nuo rankų ar kitų nešvarių daiktų į organizmą patenka ligų sukėlėjai.

Svarbu suprasti, kad infekcinių ligų yra beprotiškai daug. Pavyzdžiui, vasarą buvo nemažai sergančių enterovirusine infekcija. Mokslininkams žinoma, kad šis virusas gali turėti apie 300 skirtingų tipų.

„Lygiai taip pat galime kalbėti apie pneumokokine infekcija – begalės skirtingų tipų. Jeigu kalbėsime apie rotavirusine infekcija, kuri dažniausiai sukelia viduriavimą, net ne visi virusai atrasti, kiek yra teorinių galimybių sudaryti skirtingus viruso tipus.

Norėčiau pabrėžti, kad gamtoje cirkuliuoja milijonai skirtingų ligų sukėlėjų. Aišku, kad nuo jų visų apsaugoti vaikų negalėsime.

Infekcinių ligų gydytojai visada rekomenduoja apsisaugoti ir skiepyti vaikus, bet vakcinomis apsaugoti vaikus galime tik nuo 15 ligų, kurios įeina į vaikų skiepijimo kalendorių“, – sakė I.Ivaškevičienė.

Omenyje ji turėjo vakcinas, kuriomis tėveliai vaikus gali paskiepyti nemokamai. Gydytoja pabrėžė, kad vakcinos parinktos neatsitiktinai.

„Dažniausiai tai yra ligos, kurios gali baigtis mirtimi, grėsmingos ligos arba galinčios sukelti labai sudėtingas komplikacijas, kurios gali palikti rimtų liekamųjų reiškinių“, – įspėjo gydytoja.

[[ge:lrytas:lrytas:35974709]]

Ji pridūrė, kad gali būti ir kitų priežasčių, kodėl nusprendžiama vakcina įtraukti į skiepijimo kalendorių.

„Žinoma, kad rotavirusinė infekcija kelia labai didelę žalą visuomenės sveikatai ir sveikatos apsaugos sistemai. Daug sergančių vaikų užkrauna gydymo įstaigas. Kai jose lankosi, jie gali tomis infekcijomis dalintis su kitais. Tas procesas rutuliojasi kaip sniego gniūžtė (...) pats pagrindinis dalykas – grėsmė vaiko sveikatai“, – sakė I.Ivaškevičienė.

3 rimtos ligos požymiai ir stiklinės metodas

Gydytoja pasakojo, kad karščiavimas yra vienas pagrindinių kvėpavimo takų infekcijų simptomų.

„Žinoma, būna išimtinių atvejų, kai vaikas pradeda sirgti, bet dar nekarščiuoja. Tačiau jei tai yra infekcinė liga, tai yra tik laiko klausimas, kada vaikas sukarščiuos.

Infekcijoms, kurios reikalauja medikų priežiūros, būdinga aukšta temperatūra. Bet vos sukarščiavus nereikia iš karto lėkti ir ieškoti vaikų ligų gydytojo. Reikia stebėti, kas vyksta su vaiku“, – akcentavo I.Ivaškevičienė.

Pasak jos, yra 3 pagrindiniai dalykai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.

1. Išvaizda ir savijauta. Tai atspindi vaiko centrinės nervų sistemos būklę. „Pavyzdžiui, jeigu nukritus temperatūrai vaikas jaučiasi gerai, nori užsiimti sau įprasta veikla, eina, dėlioja lego, nori skaityti knygelę, tai jo būklė neturėtų kelti nerimo.

Tačiau visiškai kita situacija, jei nukritus temperatūrai jis lieka vangus, apatiškas, nesidomi aplinka, nori tik gulėti, galbūt įsistebeilija į vieną tašką. Dažniausiai mamos supranta, kad kažkas čia ne taip“, – sakė I.Ivaškevičienė.

2. Kvėpavimo sistema. Nerimą sukelti turėtų padažnėjęs vaiko kvėpavimas. „Nereikia būti nei gydytoju, nei mediku, kad suprastum, kas yra per dažnai. Paprasčiausiai tai krenta į akis. Pavyzdžiui, atsiranda neįprasti įkvėpimo ir iškvėpimo garsai arba vaikas ieško priverstinės padėties, kurioje jam lengviau kvėpuoti.

[[ge:lrytas:lrytas:35974707]]

Aš vardiju grėsmingus požymius, kai tikrai reikia sureaguoti ir ieškoti pagalbos“, – pabrėžė I.Ivaškevičienė.

3. Kraujotaka. Vaikų atveju ją labai gerai atspindi odos būklė. „Pavyzdžiui, vaikas labai išblyškęs arba mes dažnai sakome: „Vaikas toks pilkas“. Jis neatrodo toks sveikas, kokį esame įpratę matyti: normalios odos spalvos, rožiniais skruostukais“, – sakė gydytoja.

Grėsmingiausias požymis, jei jį lydi karščiavimas, yra hemoraginis bėrimas. Tai – neblykštanti bėrimas, primenantis mėlynę. Bėrimas gali būti ir labai mažas, pavyzdžiui, 2–3 milimetrų skermens. Susirūpinti vertėtų, jei paspaudus odą virš bėrimo, jis neišnyksta. Kitas būdas – stiklinės metodas.

„Jei uždėjus stiklinę ant bėrimo vietos, jis per stiklinę vis tiek lieka matomas, tai tuoj pat turėtumėte kreiptis į medikus.

Labai svarbu žinoti, kas yra neblykštantis bėrimas. Kuo daugiau žmonių jį žinos, tuo bus geriau. Laiku sureagavus galima išgelbėti vaiko ar net ir suaugusio žmogaus gyvybę“, – akcentavo I.Ivaškevičienė.

Ką daryti, jei vaikas vemia ir viduriuoja?

Gydytoja įspėjo ir dėl pagrindinių žarnyno infekcijos simptomų. Jei vaikas daug vemia ir/ar viduriuoja, jis netenka daug skysčių, gali net išsivystyti inkstų funkcijos nepakankamumas.

Todėl medikė patarė stengtis maksimaliai atstatyti skysčių pusiausvyrą vaiko organizme. Pavyzdžiui, tarp vėmimo epizodų girdyti vaiką.

„Jei to padaryti nepavyksta, reikėtų ieškoti pagalbos, kreiptis į šeimos gydytoją arba priėmimą ir skubios pagalbos skyrių“, – sakė I.Ivaškevičienė.

Jei tėvams kyla įtarimų dėl vaiko savijautos, vertėtų atkreipti dėmesį, kaip vaikas šlapinasi.

[[ge:lrytas:lrytas:35974719]]

„Jei jis netenka skysčių, inkstai yra vienas pagrindinių organų, kurie gali nukentėti. Retai mes tą matome, bet tikrai pasitaiko“, – patikino gydytoja.

Todėl ir medikai sutikę viduriuojantį ir vemiantį vaiką dažnai klausia, kada jis paskutinį kartą šlapinosi?

Jei paaiškėja, kad prieš porą valandų ir gana gausiai, gydytojai ramiau atsikvepia.

„Bet jei jie sako, žinote, pakeitėme sauskelnes vakar vakare ir šįryt jos buvo sausos, tai yra grėsmingas požymis“, – įspėjo I.Ivaškevičienė.

Gydytoja: kraujotakos sutrikimą išduoda stiklinės metodas – gali išgelbėti gyvybę (3)