Šias temas tinklalaidėje „Gyvensenos paraštėse“ nagrinėja mokslininkas dr. Tomas Vaičiūnas kartu su mokslininke dr. Edita Kondrotiene.
Šalia onkologijos – šalutiniai gydymo poveikiai
Mokslininkas Tomas Vaičiūnas teigia, jog onkologinės ligos gydymo metu pacientų mitybai ir gyvensenai keliami įvairūs tikslai. Viena didžiausių problemų – mitybos nepakankamumas.
Lietuvoje apytikriai šeši iš dešimties pacientų, gydomų nuo vėžio, susiduria su šia problema.
„Atrodo, gydymas vyksta sėkmingai, tačiau šalia onkologinio susirgimo išsivysto kitos problemos, kai žmogaus organizmas ne tik susiduria su daugybe pažaidų, bet ir šalutiniais gydymo poveikiais, pavyzdžiui, mikrobiotos disbalansu, viduriavimu, vėmimu, kai nieko negali valgyti. Yra pacientų, kurie negali net kramtyti, o organizmas atmeta tam tikrus maisto produktus.
Iš tiesų, visavertė mityba tokiais atvejais tampa didžiuliu iššūkiu sergantiesiems“, – sako jis.
Mokslininkai tinklalaidėje tvirtina, kad didžiausias iššūkis nuo vėžio besigydantiems pacientams aktyvaus gydymo metu – išlaikyti maistinių medžiagų balansą žmogaus organizme, taip pat – atstatyti skysčių balansą, išvengti kacheksijos ir svorio kritimo.
Pasak mokslininko Tomo Vaičiūno, jei žmogus gydymo metu, pavyzdžiui, chemoterapijos laikotarpiu patiria itin stiprius šalutinius gydymo poveikius, vienas iš svarbiausių tikslų gydymo metu tampa „išgyventi“.
Iššūkis – išlaikyti kūno svorį
Kaip teigia Tomas Vaičiūnas, dažnai susiduriama su situacijomis, kai žmogus gydymo metu netenka būtinųjų mikro ir makro elementų bei būtinųjų maistinių medžiagų. Tada atsiranda medžiagų apykaitos sutrikimai, svorio kritimas, dehidratacija.
Tokiu atveju didžiausiu iššūkiu gydytojams-dietologams tampa aktyvaus gydymo metu išlaikyti paciento kūno svorį.
„Tada atsiranda didelė kacheksijos rizika. Tai įvyksta tada, kai gydymą lydi vėmimas, viduriavimas, ima vysti raumenys. Pacientams, kurie patiria stiprius gydymo poveikius, rekomenduojama „atidėti“ sveikos gyvensenos principus.
Mitybai praturtinti – antioksidantai ir polifenoliai
Mokslininkei Editai Kondrotienei, paprašius pasidalinti, kokius maisto produktus rekomenduojama vartoti aktyvaus gydymo metu, gyvensenos medicinos ekspertas Tomas Vaičiūnas davė šiuos patarimus: „Vartojamas maistas turėtų būti kuo kaloringesnis, su daug baltymų, riebesnis, pavyzdžiui, raudona mėsa, riebi žuvis, o šalia – grūdinės kultūros produktai.
Jei žmogus nepatiria itin stiprių chemoterapijos šalutinių poveikių, reikia stengtis kad mityba būtų kuo įvairesnė ir visavertė: spalvos lėkštėje, pilno grūdo augalinės mitybos pagrindo produktai, taip pat vartoti kuo daugiau junginių, turinčių antioksidantų, polifenolių, vitaminų ir mikro bei makro elementų.
Taigi, akivaizdu, kad besigydantieji nuo vėžio turi padidintą ne tik maistinių medžiagų poreikį, bet ir padidintą mikro-makro elementų, polifenolių, antioksidantų poreikį, kad gydymo metu pažaidos organizmui būtų kuo mažesnės.
Vis tik net ir maitinantis pakankamai mitybos nepakankamumo problema egzistuoja, todėl besigydantiems rekomenduojama papildyti mitybą mikro-makro elementais, polifenoliais, antioksidantais.
Taip pat rekomenduojama mažiau suvartoti paprastojo cukraus keičiant jį geruoju, mažiau suvartoti blogųjų riebalų, juos keičiant geraisiais riebalais.“
Įspėja neužsiimti savigyda
Tinklalaidėje „Gyvensenos paraštėse“ laidos vedėjai pabrėžia, kad aktyvaus gydymo metu per mažai skiriama dėmesio kitiems komponentams, tokiems kaip onkologijos joga, kvėpavimo pratimai, psichologinės konsultacijos. Šios priemonės padeda sustiprinti likusių organizmo sistemų gebėjimą efektyviau įveikti gydymo procesą.
„Siūlomos papildomos priemonės prie gydymo, kurios įgalina likusias kūno sistemas efektyviau sureaguoti į taikomą gydymą ir kurios dažnai taikomos Vokietijoje, yra integruotos į bendrą gydymo sistemą.
Per mažai kreipiame dėmesį į tai, kad žmogus yra psichosocialinė būtybė, kuriam yra būtina biologinė, psichologinė ir socialinė struktūra.
Šalia mitybinės grandinės, papildant mitybą maisto papildais, būtina nesavivaliauti, o pasitarti su gydančiu gydytoju, nes kai kurie maisto papildai galia sąveikauti su gydymu.
Bet koks maisto papildas aktyvaus gydymo metu neturėtų būti parenkamas savavališkai. Savo nuožiūra pasirenkami papildai gali mažinti taikomo vaistinio preparato aktyvumą onkologinės ligos gydymui arba, priešingai, gali sukelti nepageidaujamą poveikį.
Jei vartojami maisto papildai, pavyzdžiui, polifenoliai, gydymo metu juos vertėtų rinktis skystos formos, kad neapkrautume skrandžio ir žarnyno“, – pataria mokslininkas.
Apie tai, kaip neprarasti svorio ligos metu, atkurti dehidrataciją, palaikyti mikrobiotos pusiausvyrą ir mažinti organizmo pažaidas, kviečiame žiūrėti tinklalaidėje „Gyvensenos paraštėse“.