Europos valstybėje – ypač mirtinos ligos atvejų šuolis: nerimo ženklų yra ir Lietuvoje

Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2022 m. Lietuvoje fiksuoti 657 nauji tuberkuliozės atvejai, 2023 m. susirgimų skaičius mažėjo (611), bet 2024 m. ir vėl užregistruota daugiau naujų tuberkuliozės atvejų – 716.

Britė Anja Madhvani 2018 m. pasiryžo rimtam iššūkiui – išvyko į Maroką ir dykumoje bandė įveikti kelių dienų trukmės ultramatoną, savotišką bėgikų Dakaro ralį. Deja, moteris dar prieš kelionę užsikrėtė tuberkulioze, bet to nežinojo.

Problemų kilo, nes ilgų nuotolių bėgikei reikia daug valgyti, o apetito nebuvo. Vakarais išryškėdavo karščiavimas, galiausiai, moteris ėmė atsikosėti krauju.

Tada prasidėjo haliucinacijos. „Buvau viena išdžiūvusios žemės platybėse, – pasakojo 35-erių metų A.Madhvani. – Ir tiesiog fiziškai jaučiau, kad mirštu“.

Kai moteris parskrido į Jungtinę Karalystę, gydytojai iš pradžių sakė, kad ji serga gripu, o vėliau įtarė krūtinės ląstos infekciją.

Galiausiai tyrimai parodė, kad A.Madhvani iš tikrųjų sirgo tuberkulioze – ji buvo viena iš maždaug 6,9 mln. žmonių visame pasaulyje, kuriems tais metais buvo diagnozuota ši liga.

A.Madhvani 11 dienų praleido ligoninėje, tačiau pilnai pasveikti prireikė beveik metų.

„Pažanga buvo lėta, – sakė Lidse renginių vadybininke dirbanti moteris. – Kurį laiką vaikščiojau su mirtina ir neturėjau nė menkiausio supratimo“.

Tuberkuliozė dažnai laikoma XIX a. reliktu, tačiau ši infekcija tebėra mirtiniausia infekcinė liga pasaulyje. Manoma, per metus ji nusineša 1,25 mln. žmonių gyvybių.

Tuberkulioze dažniausiai serga Pietryčių Azijos, Afrikos ir Ramiojo vandenyno vakarinės dalies valstybių gyventojai, o dėl glaudžių sąsajų su skurdu ji dažnai vadinama „socialine liga“.

Per COVID-19 pandemiją turtingose pasaulio valstybėse tuberkuliozės atvejų ženkliai sumažėjo. Tačiau pastaruoju metu Jungtinėje Karalystėje pastebimas sergamumo didėjimas.

Praėjusiais metais Anglijoje užregistruota 5480 tuberkuliozės atvejų, t. y. 13 proc. daugiau nei 2023 m. – tai didžiausias metinis atvejų šuolis nuo 1971 m.

Rytų Londone naujų tuberkuliozės atvejų fiksuojama daugiau nei bet kur kitur Vakarų Europoje. Todėl nenuostabu, kad čia atidarytas naujas 5,5 mln. eurų vertės centras, skirtas gydyti šia liga sergantiems pacientams. Pernai jame buvo gydomi 294 žmonės.

Tuberkuliozę sukelia bakterija, kuri dešimtmečius gali tūnoti plaučiuose ir staiga užpulti kitas organizmo dalis – stuburą ir smegenis. Vienintelė turima vakcina padeda išvengti ligos mažiems vaikams, tačiau suaugusiems žmonėms ji netinka.

Dauguma naujų atvejų Anglijoje užregistruota tarp imigrantų, kurie galėjo būti užsikrėtę prieš daugelį metų iki atvykimo.

Tačiau jau antrus metus iš eilės Anglijoje daugėja tuberkuliozės atvejų ir tarp Jungtinėje Karalystėje (JK) gimusių žmonių. Užsikrėtimų taip pat padaugėjo Škotijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje.

Tikėtina, kad susirgimų padaugėjo iš dalies dėl to, kad COVID-19 pandemijos metu buvo sutrikdyta įprasta medicinos sistemos. Galbūt, ligos atvejų prieaugį sudaro pacientai, kurie įprastomis sąlygomis būtų buvę diagnozuoti anksčiau.

Bet tai gali tik iš dalies paaiškinti situaciją.

Didesnę riziką susirgti tuberkulioze turi benamiai, gyvenantys perpildytose patalpose, esami ir buvę kaliniai, piktnaudžiaujantys narkotikais ar alkoholiu arba kenčiantys dėl nepakankamos mitybos.

2024 m. pabaigoje tik 13,1 proc. tuberkulioze sergančių sergančių gyventojų priskyrė sau bent vieną socialinės rizikos veiksnį, bet duomenys nėra pilni, tikėtina, kad šis procentas yra per mažas.

„Iš skaičių mes gana gerai žinome, iš kur atsiranda atvejų padidėjimas. Kodėl taip yra, išlieka paslaptis“, – sakė Paulas Sommerfieldas, ne pelno siekiančios organizacijos „TB Alert“ vykdomasis patikėtinis.

Prieš kelias savaites JK sveikatos saugumo agentūra (UKHSA) paprašė ekspertų pareikšti nuomonę dėl atnaujinto penkerių metų veiksmų plano, skirto geresnei tuberkuliozės prevencijai, diagnostikai ir kontrolei Anglijoje.

Siekiama išvengti uždelstų diagnozių, pasiekti, kad daugiau pacientų baigtų gydymą, padidinti tyrimų skaičių ir užtikrinti, kad sveikatos priežiūros darbuotojai gebėtų atpažinti tuberkuliozės požymius. Tačiau nėra neaišku, ar naujajam planui bus skirta pakankamai lėšų, sakė P.Sommerfildas.

UKHSA atsisakė atsakyti į portalo „Euronews“ klausimus apie naujojo plano prioritetus ar biudžetą.

Agentūros tuberkuliozės skyriaus vadovė daktarė Esther Robinson pavadino šią ligą „rimta visuomenės sveikatos problema“ ir paragino žmones pasitikrinti, jei jie turi simptomų, įskaitant nuolatinį kosulį su gleivėmis.

Infekcinių ligų gydytojas ir Liverpulio tropinės medicinos mokyklos Tuberkuliozės tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas Tomas Wingfieldas siūlo, kad prie programos finansavimo galėtų prisidėti daug migrantų iš užsienio įdarbinančios įmonės.

Jis taip pat norėtų, kad vyriausybė rinktų daugiau informacijos apie tuberkulioze sergančių pacientų socialines ir finansines problemas.

Daugelis tuberkuliozės gydytojų Jungtinėje Karalystėje „yra davę pinigų iš savo kišenės pacientui, kad jis gautų maisto, sumokėtų už autobusą... arba dėl to, kad jis tiesiog atsidūrė sunkioje padėtyje“, – sakė T.Wingfieldas.

A.Madhvani savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad pacientams trūksta psichologinės pagalbos, ypač po to, kai jie baigia gydymą.

„Nemanau, kad sistema supranta, kaip stipriai ši liga išgąsdina žmogų“, – sakė ji.

Galima pasidžiaugti neben tuo, kad tik nedaugelis JK pacientų serga vaistams atspariomis tuberkuliozės formomis, o tai palengvina jų gydymą.

Atsparumas vaistams kelia didesnę problemą šalyse, kuriose žmonėms sunku gauti medicininę pagalbą arba anksti nutraukia gydymą. Vaistai nuo tuberkuliozės kartais sukelia šalutinį poveikį, o žmonės turi juos vartoti kasdien nuo keturių iki devynių mėnesių.

„Turime gana gerą kovos su tuberkulioze sistemą, tačiau reikia pakankamai greitai surasti sergančius, kad galėtume juos tinkamai gydyti“, – sakė P.Sommerfildas.

Kai kurie žmonės užsikrečia tuberkulioze, bet liga jiems neišsivysto. Tačiau ir tokius atvejus svarbu diagnozuoti, jei norima sustabdyti ligos plitimą.

A.Madhvani nežino, kaip užsikrėtė tuberkulioze. Tačiau, kol moteriai buvo nustatyta infekcija, pati to nežinodama ji užkrėtė savo partnerį, draugus, šeimos narius ir kolegas.

Jos motina susirgo, ir praėjus septyneriems metams vis dar jaučia ligos komplikacijos.

Kitas užsikrėtusysis nejautė simptomų, gydytojai skyrė jam vaistų, bet žmogus jautėsi gerai ir nustojo juos vartoti. Po metų jis atsigulė į ligoninę.

„Nemanau, kad žmonės supranta, ką tuberkuliozė tau padarys, jei nesusitvarkysi. Nesvarbu, koks turtingas esi, ar esi keliavęs, ar ne. Jei susidūrėte su liga, jums gresia pavojus“, – įspėjo moteris.