Apie išangės fistulių gydymą daugiau nei prieš du tūkstančius metų rašė garsiausias visų laikų gydytojas Hipokratas, tačiau ši sveikatos problema aktuali ir šiais laikais. Tiesa, medikai pastebi, kad žmonės apie ją būna girdėję mažai.

„Išangės fistulė yra siauras patologinis kanalas, susidarantis tarp tiesiosios žarnos ir šalia išangės esančios odos“, – paaiškino Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojas Matas Jakubauskas.

Pasak jo, simptomai būna įvairūs. Jei fistulė ūminė, dažnai susidaro pūlinys, atsiranda pūlingos išskyros, pasireiškia karščiavimas ir žmogui reikalinga skubi medicininė pagalba, pavyzdžiui, operacija, kurios metu atveriamas pūlinys.

Lėtinės fistulės gydomos ambulatoriškai, jų simptomai panašūs, tik neatsiranda taip staiga.

[[ge:lrytas:lrytas:22887337]]

„Taip pat būna niežulys, skausmas, visokie nemalonūs pojūčiai išangės srityje“, – tiesioginės Santaros klinikų transliacijos metu pasakojo M.Jakubauskas.

Neretai žmonės delsia dėl šios problemos kreiptis į gydytojus. Kaip taisyklė, palaukia kelias paras ir supratę, kad simptomai negerėja, važiuoja į ligoninę. O kokios komplikacijos gresia, jei liga laiku negydoma?

[[ge:lrytas:lrytas:36147109]][[ge:lrytas:lrytas:37353641]][[ge:lrytas:lrytas:37563097]]

M.Jakubauskas įspėjo, kad pasekmės gali būti mirtinos: „Kartais su uždelsta liga gali išsivystyti sisteminė bakterinė infekcija – sepsis, kas gali pacientui baigtis liūdnai.

O kartais pūlinys, kuris pradžioje būna lokalus, gali išplisti po kitus minkštuosius dubens audinius. Tuomet vietoj mažos operacijos reikia didelės, ligonio gydymas gali trukti kelis mėnesius.“

Bendras ligos paplitimas siekia 2 atvejus 10 tūkst. gyventojų. Išangės fistulės dažniau atsiranda vyrams, ligos pikas – 30–50 metų amžiaus tarpsnis, tačiau susirgti gali ir jaunesni, ir vyresni.

Kodėl atsiranda išangės fistulės?

Pasak gydytojo, tikslios sveikatos problemos priežastys nėra žinomos. Medicininėje literatūroje nurodoma, kad problema prasideda nuo analiniame kanale kylančio lėtinio uždegimo.

„Dar kitos priežastys – kartais matome, kad žmonės su uždegiminėmis žarnų ligomis, ypač su Krono liga, dažniausiai yra linkę į fistulių susiformavimą.

Yra retesnių priežasčių, kaip išangės traumos, anksčiau buvusios operacijos išangės srityje, kurios taip pat gali vėliau sąlygoti fistulių susidarymą“, – paaiškino M.Jakubauskas.

Jis pridūrė, kad išangės fistulę, jei situacija aiški, diagnozuoti gali pacientą apžiūrėjęs gydytojas, tačiau įprastai reikalingi papildomi tyrimai, norint parinkti tinkamiausią gydymą.

„Išangės fistulė – pakankamai kompleksinė liga ir nuo jos tipo priklauso, kokį tolimesnį gydymo būdą parinksime. Todėl svarbu išsiaiškinti, kokio tipo fistulė yra pas ligonį, kad galėtume taikyti patį efektyviausią ir saugiausią gydymo būdą“, – sakė jis ir paaiškino, kad tuo tikslu atliekamas dubens magnetinio rezonanso tyrimas arba endorektalinis ultragarsas, kurio metu galima lokalizuoti fistulę.

[[ge:lrytas:lrytas:37643674]]

Gydymo sėkmė – 90–95 proc.

M.Jakubauskas pasakojo, kad problemų kyla, nes fistulė susiformuoja išangės rauko srityje, kur išsidėstę už išmatų sulaikymą atsakingi raumenys.

„Nuo to, kokiame aukštyje yra fistulė, priklauso, ar mes galime taikyti radikalesnį gydymą. Tai reiškia, kad mes galime atverti fistulę, pašalinti ją operacijos metu, tačiau tada gali šiek tiek nukentėti išangės raukas.

Jeigu iki operacijos paciento išmatų laikymas yra geras, jis neturi jokių skundų, fistulė apima pakankamai nedidelę išangės rauko dalį, tada galime jam siūlyti radikalų gydymą. Tuomet operacijos sėkmės tikimybė yra gerokai didesnė, apie 90–95 proc., kad po pirmos procedūros pacientas pasveiks ir jam tos problemos nebebus.

Tačiau jei fistulė yra kompleksinė, apima pakankamai didelę rauko dalį, tada turime taikyti sunkesnius, bet ne tokius radikalius gydymo metodus, kad išsaugotume rauką ir nesutrikdytume išmatų laikymo funkcijos“, – dėstė M.Jakubauskas.

Bėda, kad mažiau radikalių gydymo būdų sėkmės tikimybė tesiekia 50 proc. Tai reiškia, kad pacientams dažnai prireikia pakartotinių gydymo procedūrų.

Gijimas reikalauja kantrybės

M.Jakubauskas pasakojo, kad Santaros klinikos dirba fistulių srityje besispecializuojantys gydytojai koloproktologai, kurie per savo praktiką mato daug pacientų, turinčių šią patologiją.

[[ge:lrytas:lrytas:37643576]]

„Kadangi turi daugiau praktikos, gali pasiūlyti geresnį gydymo būdą“, – akcentavo jis.

Fistulių gydymui taip pat gali naudojami lazeriniai metodai, kurie yra mažiau veiksmingi, bet priskiriami prie labiau tausojančių.

M.Jakubauskas paaiškino, kad išangės srities operacijos dažniausiai nėra sudėtingos, bet gijimo procesas pareikalauja kantrybės. Žmogus jaučia skausmą, būna žaizdos gyją visą mėnesį.

„Kažkokių specifinių rekomendacijų dėl dietos ar mitybos nėra, dažniausiai patariame palaikyti žaizdos švarą, higieną – vengti tvarsčių, šluostymo tualetiniu popieriumi, kad nebūtų mechaninio žaizdos dirginimo, kuris sukelia skausmą ir atneša nešvarumų“, – sakė gydytojas chirurgas.

[[ge:lrytas:lrytas:37643638]]

Niežulys intymioje vietoje – mažai kam girdėtos, bet mirtinai pavojingos ligos požymis