Sekmadienį paviešinta žinia, kad buvusiam JAV prezidentui Joe Bidenui diagnozuotas agresyvios formos prostatos vėžys su metastazėmis kauluose.

82-ejų politiko liga paaiškėjo po to, kai jam pasireiškė stiprėjantys su šlapinimosi funkcija susiję simptomai, o praėjusią savaitę jis buvo apžiūrėtas dėl naujai aptikto prostatos mazgelio.

Netrukus palaikymą J.Bidenui išreiškė politiniai bendražygiai, tarp jų – Barackas Obama ir Kamala Harris. Į žinią apie demokrato sveikatą sureagavo ir buvęs jo oponentas prezidento rinkimuose Donaldas Trumpas.

O ką visiems verta žinoti apie prostatos vėžį vyresniame amžiuje? Apie šios ligos specifiką su Lrytas pasikalbėti sutiko Nacionalinio vėžio centro direktoriaus pavaduotojas medicinai, gydytojas urologas dr. Marius Kinčius.

[[ge:lrytas:lrytas:37916840]]

„Jei prostatos vėžys išsivystė 70 metų ir vyresniam žmogui, šiandien traktuojama, kad tokių vyrų ankstyva diagnostika neturi prasmės“, – paaiškino M.Kinčius.

Tokiais atvejais gali būti, kad onkologinė liga neturės įtakos vyro gyvenimo trukmei. Be to, būtina atsižvelgti, kad gydymas gali neigiamai paveikti ir taip trapią senjoro sveikatą. O juk medicinoje privalu įvertinti galimos žalos ir naudos santykį.

[[ge:lrytas:lrytas:37913962]][[ge:lrytas:lrytas:37921304]][[ge:lrytas:lrytas:29372710]][[ge:lrytas:lrytas:31398390]]

Pasak gydytojo urologo, esant vidutinės rizikos prostatos vėžiui, nieko nedarant, iki metastazių atsiradimo neretai praeina 10 metų.

„Dėl to ir vyrai, kurių amžius yra 70+, nebepatenka į patikros programos rėmus. Jeigu tas žmogus negyvens 10 metų, tai ir vėžys, ko gero, nebeturės neigiamos įtakos jo gyvenimo trukmei“, – paaiškino M.Kinčius.

Agresyvi vėžio forma

Gydytojai įprastai pabrėžia, kad prostatos vėžys – lėtai progresuojanti liga. Net pasitaiko atvejų, kai medikai nustato piktybinius pakitimus, tačiau neskuba taikyti gydymo ir paskiria paciento stebėjimą.

„Bet lėtas progresavimas nereiškia, kad liga negali transformuotis į agresyvią formą. Kai tai įvyksta, vėžys yra linkęs išplisti iš to organo į atokiuosius audinius – limfmazgius, kaulus, parenchiminius organus.

Daliai žmonių iš karto išsivysto agresyvi prostatos vėžio forma. Ta dalis nėra didelė, siekia iki 15 proc, kai kuriose šalyse ir iki 20 proc“, – sakė M.Kinčius.

Prostatos vėžiui įvertinti naudojama Gleasono skalė. Pavyzdžiui, 6 arba 7 balai reiškia, kad vėžinės ląstelės gali plisti.

O 8 ir daugiau balų rodo didesnį agresyvumą. J. Bideno atstovai pranešė, kad buvusiam JAV prezidentui diagnozuotas vėžys yra 9 balų, o tai reiškia, kad liga yra itin agresyvios formos.

[[ge:lrytas:lrytas:37922282]]

Tyrimai, kad vėžys nebūtų pražiūrėtas

Prostata (priešinė liauka) yra maža graikinio riešuto dydžio liauka, išsidėsčiusi tiesiai po šlapimo pūsle. Joje susidaro skystis, kuris susimaišo su sperma ir sudaro sėklą.

Lietuvoje veikia prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai). Jau nuo 45 metų kviečiami tikrintis vyrai, jei jų tėvai ar broliai sirgo šia liga.

Pagal programą periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, kuris prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją.

„Jei vyrui randamas padidėjęs PSA, reikia išsiaiškinti, ar jis neturi prostatos vėžio. Jei nustatoma labai mažo piktybiškumo liga, gali būti paskirtas stebėjimas. O jei diagnozuojama vidutinės ar aukštos rizikos liga, yra neigiamos prognozės, tuomet yra skiriamas radikalus gydymas.

Bet jei liga nėra nustatoma, o vyrai vėliau nesugrįžta pakartoti tyrimo, gali kilti problemų – išsivystyti pražiūrėtas vėžys“, – įspėjo M.Kinčius.

Nors vyresni nei 70 metų vyrai nedalyvauja prevencinėje programos, atsiradus bet kokiems simptomams, jie vis tiek turėtų kreiptis į gydytoją.

„Dažniausiai vyrai kreipiasi dėl šlapinimosi sutrikimų. Tai nebūtinai susiję su prostatos vėžiu, gali būti prostatos padidėjimas. Su amžiumi visiems vyrams didėja prostata, dėl to auga ir tikimybė, kad atsiras šlapinimosi sutrikimų“, – pažymėjo M.Kinčius.

[[ge:lrytas:lrytas:37922281]]

Kaip dėl metastazių keičiasi gydymas?

Pagrindiniai prostatos vėžio rizikos veiksniai: vyresnis amžius, nutukimas ir ligos atvejai šeimoje. Tačiau tikslios priežastys, kodėl konkrečiam žmogui išsivysto onkologinė liga, nėra žinomos. Vėžys prasideda, kai prostatos ląstelėse atsiranda DNR pokyčių, dėl kurių ląstelės auga ir dauginasi nekontroliuojamai greitai.

Lietuvoje tai yra dažniausia vyrų onkologinė liga, kiekvienais metais nustatoma apie 2 tūkst. naujų atvejų, bet sergamumas auga. Amerikos vėžio draugijos duomenimis, kasmet nuo prostatos vėžio miršta beveik 36 000 šios šalies gyventojų.

Jaunesnių nei 65 metų amžiaus vyrų, kuriems diagnozuotas vėžys, penkerių metų išgyvenamumo rodiklis yra apie 98 proc., o vyresnių nei 80 metų amžiaus vyrų – 85 proc. Jei vėžys metastazavo į kitas kūno dalis, penkerių metų išgyvenamumas ženkliai sumažėja – iki 30–40 proc., rašo „The Guardian“.

Pasak M.Kinčius, dėl prostatos vėžio metastazių keičiasi ir gydymo galimybės.

„Daugeliu atveju prasmę praranda radikalus lokalaus naviko gydymas. Nebent išplitimas būtų labai mažas, tada dar būtų galima skirti pirminio židinio gydymą.

O kai yra atsiradę atokieji daugybiniai židiniai, kaip mes sakome, išplitusi didelio tūrio onkologinė prostatos liga, tada taikomas sisteminis gydymas.

Viskas priklauso nuo klinikinės situacijos. Kuo toliau tuo labiau einame į personalizuotą mediciną – turime ne vieną gydymo opciją“, – akcentavo M.Kinčius.

[[ge:lrytas:lrytas:37922275]]

„Žmonės su šia diagnoze gali gyventi daug metų“

Dr. Williamas Dahutas, Amerikos vėžio draugijos vyriausiasis mokslo darbuotojas ir patyręs prostatos vėžio gydytojas teigė, kad, remiantis viešai prieinama informacija apie J. Bideno diagnozę, jo vėžys yra agresyvesnio pobūdžio.

„Įprastai, jei vėžys išplitęs į kaulus, nesakome, kad jis laikomas išgydomu vėžiu, – BBC sakė W.Dahutas.

Tačiau jis pažymėjo, kad dauguma pacientų gerai reaguoja į gydymą, „ir žmonės su šia diagnoze gali gyventi daug metų“.

Pasak W.Dahuto, žmonėms su panašia diagnoze įprastai pasiūloma hormonų terapija, kad būtų sušvelninti simptomai ir sulėtintas vėžinių ląstelių augimas.

„Nors tai yra agresyvesnė ligos forma, vėžys, regis, yra jautrus hormonams, todėl jį galima veiksmingai valdyti. Prezidentas ir jo šeima kartu su jo gydytojais svarsto gydymo galimybes“, – nurodoma sekmadienį J.Bideno biuro išplatintame pareiškime.

Šių metų pradžioje kadenciją baigęs J.Bidenas iš esmės pasitraukė iš viešumos. Nuo sausio, kai vietą Baltuosiuose rūmuose užleido D.Trumpui, jis vos kelis kartus pasirodė oficialiuose renginiuose.

Agresyvus vėžys, kuriuo serga J. Bidenas: tokiais atvejais net nebėra prasmės gydyti