Pasaulinės tendencijos rodo, kad šių ligų atvejų skaičius sparčiai auga, kodėl taip nutinka – kol kas nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tai susiję su pasikeitusiu gyvenimo būdu ir mitybos įpročiais.
„Lietuvoje skaičiai taip pat nedžiugina. Per pastaruosius 10–15 metų opinio kolito sergamumas išaugo du kartus, o Krono ligos – net tris kartus“, – pastebi prof. Juozas Kupčinskas, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas.
Šios ligos dažniausiai pasireiškia 20–40 metų amžiaus žmonėms, tačiau pasitaiko atvejų, kai jomis suserga ir vaikai ar vyresni žmonės.
„Pagrindiniai opinio kolito simptomai – viduriavimas su kraujo priemaišomis ir pilvo spazmai. Krono ligai būdingas užsitęsęs viduriavimas, lydimas pilvo skausmų, – aiškina profesorius. – Šie simptomai turėtų tapti rimta paskata kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips tolesniems tyrimams pas gydytojus gastroenterologus.“
Kauno klinikose veikia Uždegiminių žarnų ligų centras, kuriame dirba patyrusi, tarptautiniu mastu pripažinta specialistų komanda. Sergantieji UŽL čia sulaukia visapusiškos pagalbos – nuo tikslios diagnostikos iki moderniausio gydymo.
„Pacientams, kuriems diagnozuojamos UŽL, reikalingas nuolatinis, tęstinis gydymas. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje kompensuojami praktiškai visi modernūs, pažangūs vaistai, kurie padeda suvaldyti simptomus ir kontroliuoti ligos eigą“, – sako prof. J. Kupčinskas.
Pasak profesoriaus, kai kurie žmonės vis dar nedrįsta laiku kreiptis į gydytojus. „Dalis pacientų bijo kolonoskopijos tyrimo. Šiandien jis atliekamas taikant dalinę nejautrą, todėl nejaučiamas diskomfortas. Taip pat pastebime, kad kai kurie žmonės gėdijasi kalbėti apie savo simptomus. Raginu drąsiai kreiptis pagalbos – specialistų dėka galima susigrąžinti gyvenimo kokybę“, – pabrėžia profesorius.
Ateities perspektyvos taip pat viltingos – Kauno klinikos kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu dalyvauja tarptautiniuose Horizon Europe projektuose MiGut-Health ir PerPrev-Cid, kurių tikslas – kurti dar efektyvesnius, individualizuotus gydymo metodus.
„Vieno iš šiuo metu vykstančių projektų metu kuriami žarnyno organoidų modeliai – juos naudojame moksliniuose tyrimuose, siekdami nustatyti, kuri iš šiuo metu prieinamų biologinių terapijų konkrečiam pacientui būtų tinkamiausia. Tikimės, kad ateityje tai padės dar tiksliau parinkti gydymą ir užtikrinti jo efektyvumą“, – sako prof. J. Kupčinskas.
Gegužės 19-oji – Pasaulinė uždegiminių žarnyno ligų diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į lėtines, gyvenimo kokybę veikiančias žarnyno ligas. Svarbi ir edukacija – tiek apie ligos simptomus, tiek apie tai, kad šios ligos nėra užkrečiamos, o tinkamai gydomos leidžia gyventi visavertį gyvenimą.
Šia proga visame pasaulyje pastatai apšviečiami purpurine spalva – taip išreiškiama parama sergantiesiems ir jų artimiesiems. Kauno klinikos taip pat prisijungė prie šios akcijos – gegužės 19 d. Centrinio pastato fasadas buvo apšviestas purpurine spalva, kviečiant stabtelėti, susimąstyti ir būti atidesniems savo bei artimųjų sveikatai.
Kauno klinikų informacija