Žmogaus kepenys – tai unikalus ir ištvermingas organas. Bet jos neturi skausmo receptorių, todėl kyla rizika pražiopsoti kepenų ligas. Ypač pavojinga, kad tyliai vystytis ir augti gali net vėžys.

„Kepenų ligoms skausmas nėra būdingas. Gali būti kažkoks maudimas, bet dažniausiai jis nepriverčia kreiptis į gydytojus“, – pasakoja Santaros klinikų abdominalinis chirurgas Rokas Račkauskas.

Žmogui pasisekė, jei kepenų vėžys jam diagnozuojamas visiškai atsitiktinai. Taip nutinka, kai dėl kitos priežasties atliekant vidaus organų echoskopiją gydytojai pastebi auglį kepenyse. Bet išsigąsti nevertėtų – dar reikia ištirti, ar darinys nėra piktybinis.

Skaičiuojama, kad trečdaliui žmonių per visa gyvenimą kepenyse susiformuoja koks nors darinys. Bet 95 proc. atvejų jie būna gerybiniai, moterims ypač dažnos – cistos.

[[ge:lrytas:lrytas:35907780]]

„Pirminiai kepenų navikai dažniau pasitaiko vyrams, bendrai onkologijoje – jie reti. Bet gydymo rezultatai – našta visuomenei, nes yra didelis mirtingumas“, – nuotolinės transliacijos metu sakė Santaros klinikų chirurgas Mindaugas Kvietkauskas.

Jis pridūrė, kad kepenų chirurgų duona – atskirti gerybinį naviką nuo piktybinio.

[[ge:lrytas:lrytas:38234898]][[ge:lrytas:lrytas:38307425]][[ge:lrytas:lrytas:38350274]][[ge:lrytas:lrytas:38425607]]

„Kartais tikrai yra nelengva tą padaryti. Tai reikia išsiaiškinti vos nustačius kažkokį darinį. Galutiniai diagnozei kartais net reikalinga biopsija, t.y. paimti kepenų audinio mėginį“, – paaiškino M.Kvietkauskas.

Kas turi didesnę riziką?

Medikai prevenciškai tirtis pataria, jei iš anksčiau yra nustatytas kepenų padidėjimas.

Kitas rizikos veiksnys – darbas su kenksmingomis medžiagomis, kuris gali sukelti kepenų pažeidimą.

Kepenų vėžys vystosi lėtinių ligų pažeistose kepenyse – hepatitų, steatozės, cirozės. Todėl anksti nustačius šias ligas didesnė tikimybė užkirsti kelią vėžiui vystytis

„Bendri rizikos faktoriai yra rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, didelis kūno svoris (tas lemia kepenų suriebėjimo atsiradimą), taip pat vis dažniau kalbama apie cukraus ir perdirbto maisto žalą“, – vardijo R.Račkauskas.

„Yra tam tikrų genetinių būklių, kurios tiesiogiai susietos su piktybinių auglių atsiradimu“, – pridūrė jis.

Plati paletė gydymo būdų

Jei kepenų auglys yra gerybinis, įprastai gydymo nereikia. Operaciją medikai siūlo, kai navikas užauga didelis, atsiranda simptomai.

Kai nustatomas piktybinis kepenų auglys, į gydymą įsijungia didelė medikų komanda.

„Kalbant apie chirurgiją, ji gali būti ir atvira, ir per nedidelius pjūvelius, t.y. laporoskopinė, kuri pastaraisiais metais sparčiai išaugo, buvo išplėtota. Dabar 70 proc. kepenų operacijų atliekame per nedidelius pjūvelius.

Be chirurgijos yra ir kiti būdai. Pasirinkimas priklauso nuo mediko, ligos išplitimo, paciento būklės“, – paaiškino M.Kvietkauskas.

Vienas iš minimaliai invazyvių kepenų gydymo būdų – abliacija. Jos metu į ligos židinius kepenyse per odą įbedama adata ir auglys „sudeginamas“ radijo arba mikrobangomis, nepašalinant jo chirurginiu būdu.

„Taip pat galima patekti į navikus maitinančias kraujagysles ir jas užkimšti. Galima skirti chemoterapiją, radioterapiją, taip pat galima taikyti imunoterapiją. Gydymo būdų yra plati paletė, mes džiaugiamės galimybe savo ligoniams pasiūlyti visą spektrą“, – aiškino M.Kvietkauskas.

[[ge:lrytas:lrytas:38461267]]

Unikali kepenų savybė – gali ataugti

Kartais gydytojai atlieka kepenų transplantaciją, t.y, vietoje vėžio pažeisto organo persodina sveiką.

Medikų ir paciento laukia ypatingas pasiruošimas, kai operacijos metu planuojama pašalinti pusę ar net daugiau kepenų.

„Pagrindinis dalykas, ko mes siekiame išvengti, yra pooperacinis kepenų nepakankamumas, kuris neretu atveju gali būti mirtinas. Tai reiškia, kad kepenys negali atsinaujinti.

Kepenys – vienintelis organas, kuris gali ataugti. Net pašalinus du trečdalius kepenų, jos gali ataugti iki buvusio pradinio tūrio“, – sakė R.Račkauskas.

Todėl operacija – pagrindinis kepenų vėžio gydymo metodas. Tiesa, jei dėl auglio dydžio kyla rizika, kad kepenys po operacijos neatsistatys, pirma ieškoma būdų navikui sumažinti, jog operacijos metu nereikėtų pašalinti tiek daug kepenų audinio.

„Reiktų pabrėžti, kad gydymas parenkamas pagal konkretų pacientą. Kas vienam tinka, kitam gali būti netinkama“, – akcentavo R.Račkauskas.

[[ge:lrytas:lrytas:38461523]]

Neaiškūs papildai kenkia kepenims

Po kepenų operacijos gydytojai prašo, kad žmogus bent mėnesį susilaikytų nuo sunkaus fizinio darbo, nekilnotų svorių.

Taip pat rekomenduojama valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau – 5–6 kartus per dieną. Reikėtų vengti riebaus, sunkiai virškinamo maisto. Bet sustiprėjęs žmogus palaipsniui gali grįžti prie sau įprastų mitybos įpročių.

„Reikia vengti vaistų, neaiškių papildų, kurie gali kenkti kepenims (...) Labai dažnai pacientai vartoja neaiškios kilmės papildus, reikia jų, ar nereikia“, – pastebėjo M.Kvietkauskas.

R.Račkauskas pabrėžė, kad didelės reikšmės turi ir prieš operaciją padaryti namų darbai. Pakilus nuo chirurgų stalo, lengviau bus, jei pasiruošimo metu pavyks organizme sukaupti nemažai baltymų atsargų.

Skubiai operuoti kepenis gydytojams tenka retai. Tai būna trauminiai atvejai, pavyzdžiui, autoavarijos metu patirti pažeidimai.

[[ge:lrytas:lrytas:38461525]]

Gali išgelbėti gyvybę

Medikai nesutinka, kad kepenų ligos – tik alkoholikų problema.

„Tai nėra visiška tiesa. Taip, gausiai vartojant alkoholį mes turime didelę lėtinės kepenų ligos riziką, tačiau matome, kad kepenų navikai gali atsirasti ir sveikose kepenyse“, – paaiškino M.Kvietkauskas.

Kaip minėta, kepenų ligos klastingos, todėl gydytojai akcentuoja prevencijos svarbą.

„Galbūt būtų ciniška vadovautis logika: „Jeigu neskauda, nereikia nieko daryti“. Rutininis patikrinimas, dažniausiai pas šeimos gydytoją, kilęs įtarimas gali išgelbėti paciento gyvybę“, – sakė R.Račkauskas.

[[ge:lrytas:lrytas:38461544]]

Vėžys vystosi, o skausmo nėra: chirurgas atsakė, kaip nepražiopsoti auglio kepenyse