Skydliaukė – maža, drugelio formos liauka, išsidėsčiusi kaklo priekyje, ties gerkle. Skydliaukėje gaminami hormonai, kurie svarbūs įvairioms organizmo funkcijoms.

Santaros klinikų gydytojas endokrinologas Valentinas Jakubkevičius pasakojo, kokie simptomai pasireiškia, jei skydliaukės gamina per daug arba per mažai hormonų. Plačiau apie tai rasite čia.

Nuotolinės konferencijos metu V.Jakubkevičius plačiau aptarė ir keletą su skydliauke susijusių ligų. Viena jų – De Kerveno tiroiditas. Tai yra laikinas, dažniausiai savaime praeinantis skydliaukės uždegimas, dažnai išsivystantis po virusinės infekcijos (pvz., peršalimo ar gripo). Kai gydytojų paprašo sudaryti tipinį šia liga sergančio paciento portretą, medikai pabrėžia, kad dažniausiai ji diagnozuojama 40–60 metų moterims.

De Kerveno tiroditas toli gražu nėra pati dažniausia skydliaukės liga, bet patirtis rodo, kad ji kartais be reikalo pamirštama, sakė V.Jakubkevičius.

[[ge:lrytas:lrytas:12650464]]

Esant šiam sutrikimui pažeidžiamos skydliaukės ląstelės ir į kraują išsilieja daug hormonų, todėl laikinai pasireiškia hipertirozės simptomai (pvz. pagreitėjęs širdies plakimas, nerimas, kūno svorio kritimas).

Tipinis de Kerveno tiroidito simptomas – skausmas kakle. „Nors skausmas gali būti labai įvairus. Jis gali plisti į ausis, žmogus gali galvoti, kad serga otoloringologine infekcija, peršalimu.

[[ge:lrytas:lrytas:32799532]][[ge:lrytas:lrytas:35064368]][[ge:lrytas:lrytas:36288620]][[ge:lrytas:lrytas:38602659]]

Vieniems pacientams, kol nepradedi čiupinėti, maigyti skydliaukės, tol nepamatai, kad ji skausminga ir kieta. O kitam būna, kad visa skydliaukė kaip akmuo, didžiulė ir skausminga. Ir ta diagnozė iš karto aišku.

Jeigu čiuopiant skydliaukę skauda, iš karto reikėtų įtarti de Kerveno tiroiditą“, – sakė V.Jakubkevičius.

Kiti šios ligos simptomai: karščiavimas (iki 38 laipsnių), bendras silpnumas, naktinis prakaitavimas, rankų drebėjimas.

Taip nutinka, nes pažeidžiamas skydliaukės audinys ir atsipalaidavę hormonai užplūsta kraujotaką. Todėl žmogus jaučia jų pertekliaus sukeltus pojūčius.

„Neretai matome pacientų, kurie pragydyti 2–3 antibiotikų kursais, o uždegiminiai kraujo rodikliai nemažėja, neaišku dėl ko yra didžiulis eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) ir išlieka aukšta temperatūra. Net kyla minčių, kad gal čia onkologija?

Bet atlikus skydliaukės hormonų tyrimus randama, kad yra skydliaukės hormonų hiperfunkcija ir paskiriamas gydymas uždegimą slopinančiais vaistais. Praėjus tą gydymo kursą, būklė iš karto pagerėja, dingsta skausmas“, – sakė V.Jakubkevičius.

Japonų gydytojo atrasta liga

Hašimoto tiroiditas – tai autoimuninis skydliaukės uždegimas, kai imuninė sistema klaidingai puola pačios organizmo skydliaukės ląsteles. Dėl šio proceso skydliaukė pamažu pažeidžiama, silpnėja jos veikla, ir dažniausiai ilgainiui išsivysto hipotirozė (per mažas skydliaukės hormonų kiekis).

Dažniausiai serga moterys, ypač 30–60 metų amžiaus ir žmonės, turintys autoimuninių ligų, tokių kaip celiakija, I tipo diabetas.

Dėl Hašimoto tiroidito pasireiškia tipiniai hipotirozės simptomai: nuovargis ir šaltkrėtis, svorio augimas, sausa oda, lūžinėjantys plaukai. atminties pablogėjimas ar menstruacijų sutrikimai.

Gydymo esmė susijusi su tinkamo skydliaukės hormonų kiekio organizme palaikymu.

„Didžiajai daliai pacientų, nors tikrai ne visiems, prireikia gerti tiroksiną, t.y. skydliaukės hormonus“, – sakė V.Jakubkevičius.

Virš 90 proc. skydliaukės mazgų – gerybiniai

De Kordeno tiroiditas ir Hašimoto tiroiditas yra susiję su skydliaukės funkcija, tačiau yra ir kita ligų grupė – skydliaukės struktūros pakitimai.

Skydliaukių mazgai – daug dažnesnis dalykas nei daugelis pagalvotų. Manoma, jų turi 10–40 proc. gyventojų. Bet gydytojas pastebėjo, kad kartais pacientams atliekami pertekliniai tyrimai.

„Ultragarso aparatai yra geros skiriamosios gebos ir gali nustatyti net mažiausius, visiškai nereikšmingus 2–3 milimetrų dydžio mazgelius.

O ar tas mazgas „nepiktas“? Tyrimą reikia kartoti, stebėti, tirti žmogų. Bet teisybė ta, kad daugiau nei 90 proc. skydliaukės mazgų yra gerybiniai ir, jei jie nėra dideli, kažko nespaudžia, su jais nereikia nieko daryti“, – sakė V.Jakubkevičius.

Tiesa, jis pridūrė, kad svarbu nepražiūrėti „piktų“ skydliaukės mazgų. Tam įvertinti užtenka paprastos echoskopijos.

„Ne visus mazgus reikia kas metus tirti. Ne visus mazgus apskritai reikia sekti. Didelė ir opi problema, kai echoskopijos daromos be reikalo ar randami pakitimai, kurių nereikėjo nustatyti. Tada žmonės vaikšto pas gydytojus ir tiriasi, nors tas nieko nekeičia“, – pastebėjo V.Jakubkevičius.

[[ge:lrytas:lrytas:38622934]]

Serga ir vyrai

Paprašytas pakomentuoti skydliaukės ligų priežastis, V.Jakubkevičius pabrėžė, kad jas įvardinti nėra paprasta. Įprastai jos susijusios su autoimuninėmis ligomis.

O šios turi bjaurią savybę – dažnai žmogus serga ne viena autoimunine liga, nes jos skatina viena kitą. Galima net pasakyti, kad „jų pridygsta, kaip grybų po lietaus“. Todėl sergant celiakija, I tipo cukriniu diabetu, Adisono liga didėja ir autoimuninių skydliaukės sutrikimų rizika.

Kaip žinia, autoimuninėmis ligomis dažniau serga moterys. „Bet tai nėra geležinė taisyklė. Dėl skydliaukės problemų gydome ir vyrus, tikrai nemažą skaičių“, – patikino V.Jakubkevičius.

[[ge:lrytas:lrytas:38622949]]

Be reikalo pamiršta liga, kuria serga vidutinio amžiaus moterys: tipinis simptomas – skausmas kakle