MRSA (meticilinui atspari Staphylococcus aureus) yra bakterijų rūšis, kuri išsivystė iki tokio lygio, kad pirmo pasirinkimo antibiotikai jos nebeveikia, todėl ją sunkiau gydyti. Patekusi į organizmą, ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, dėl kurių 2019 m. visame pasaulyje mirė daugiau nei 100 000 žmonių.
Kokiose dar Europos šalyse aptikta MRSA?
Mokslininkai pradėjo nerimauti, kad ši atmaina gali cirkuliuoti Danijoje, kai 2023 m. vasarą 32 vaikams ir jų šeimų nariams atsivėrė opos, kurias sukėlė specifinis stafilokokų tipas. Po metų jie nustatė dar vieną tos pačios bakterijos protrūkį kitoje šalies vietoje.
Jie įtarė, kad Danija nėra vienintelė valstybė, paveikta naujosios bakterijų padermės, kurią jie vadina kitos MRSA rūšies „klonu“, nes jos turi tam tikrų genetinių panašumų.
Išanalizavus mėginius visoje Europoje, bakterijos buvo rastos 11 šalių: Belgijoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Norvegijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
„Šis „klonas“, kuris pirmą kartą buvo rastas Vokietijoje ir Nyderlanduose 2014 m., yra naujas bakterijų potipis“, – pareiškime teigė tyrimui vadovavęs Danijos valstybinio serumo instituto (SSI) MRSA tyrėjas Andreas Petersenas.
Tyrėjai savo išvadas paskelbė žurnale „Eurosurveillance“.
Ypač užkrečiama liga
Šis bakterijų potipis genetiškai panašus į kitą MRSA formą, kuri, atrodo, sukelia impetigą – bakterinę odos infekciją, dėl kurios aplink nosį ir burną susidaro bei sprogsta raudonos opos.
Dažniausiai tarp 2–5 metų vaikų pasireiškianti impetiga yra labai užkrečiama liga, kuri gali lengvai plisti šeimose. Protrūkiai paprastai įvyksta vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje.
Impetiga paprastai nėra pavojinga, tačiau retos komplikacijos yra inkstų pažeidimas ir celiulitas. Tik čia omenyje turimi ne apelsino žievelę primenantys odos nelygumai, bet odos ir paodžio audinių infekcija. Ši gali būti net pavojinga gyvybei, jei išplinta į limfmazgius ir kraują.
Lietuvių kalboje painiava atsiranda, nes angliškai audinių uždegimas vadinamas CELLULITIS, o odos nelygumai (buityje geriau žinomas celiulitas) CELLULITE.
Impetigo infekcijoms gydyti dažnai naudojama Fusido rūgštis, antibiotinis kremas, tačiau jis nėra veiksmingas prieš MRSA padermę.
Štai kodėl gydytojai visoje Europoje turi žinoti, ar ji gali plisti jų šalyje, teigė tyrėjai.
„Manome, kad būtent šių virulentiškumo faktorių (arba genų) ir atsparumo fuzidinui derinys padėjo naujam bakterijų tipui taip greitai išplisti“, – sakė A.Petersenas.
Mirtys ir finansiniai nuostoliai
MRSA yra tik viena iš daugelio grėsmių sveikatai, kylančių dėl bakterijų atsparumo antibiotikams. Remiantis praėjusiais metais paskelbtu tyrimu, vadinamųjų superbakterijų sukeltos infekcijos per ateinančius 25 metus visame pasaulyje gali pražudyti daugiau nei 39 milijonus žmonių.
Atsparumas antibiotikams taip pat nuostolingas ir sveikatos sistemai. Remiantis naujausiais skaičiavimais, 11 šalių, kuriose buvo nustatyta nauja MRSA padermė, 2022 m. kartu išleido beveik 13,3 mlrd. JAV dolerių (11,4 mlrd. eurų) ligoninių pacientų, sergančių vaistams atspariomis infekcijomis, gydymui.
Danijos tyrėjai mano, kad naujoji padermė gali nepastebimai plisti ir kitose Europos dalyse.
A.Petersenas teigė, kad ji jau buvo aptikta ne tik ligoninėse ir slaugos namuose, kuriuose galioja griežti MRSA sulaikymo protokolai.
„MRSA plitimą bendruomenėje sunkiau stebėti ir su juo kovoti“, – pridūrė jis.
Parengta pagal „Euronews“ inf.