Gydytojų taip vadinamas pogimdyminis krūties vėžys pasireiškia jaunesnėms nei 45 metų moterims per kelerius metus po gimdymo. Ši onkologinė liga paprastai būna agresyvesnė, todėl ankstyva diagnostika ir specializuotas gydymas yra labai svarbūs.
Tyrimas, kuriam vadovavo Teksaso A&M universiteto (JAV) lyginamosios onkologijos profesorius Westonas Porteris, gvildeno, kodėl pirmojo nėštumo amžius yra toks svarbus, kalbant apie krūties vėžio riziką jaunoms moterims.
Jo komanda nustatė, kad kai moterys pirmą kartą pastoja jau įkopusios į ketvirtą dešimtį, „pasikeičia imuninė infiltracija arba krūtyje atsiranda uždegimas“.
„Šis pokytis, laktacijos metu, o ypač kai vyksta involiucija – vaikas nustojamas maitinti krūtimi – sukelia šių uždegiminių ląstelių antplūdį“, – sakė W.Porteris.
Uždegiminių ląstelių kiekio išaugimas ir yra priežastis, kodėl padidėja krūties vėžio rizika, paaiškino jis.
Tirdami šiuos pokyčius, mokslininkai tikisi nustatyti biologinius žymenis arba vėžio požymius, kuriuos būtų galima pritaikyti siekiant pagerinti gydymą.
Žindymas mažina vėžio tikimybę
Pažymėtina, kad kiti tyrimai parodė, jog nėštumas ir gimdymas gali sumažinti krūties vėžio išsivystymo riziką, kai moteris sulauks vyresnio amžiaus.
Aptariamas naujasis tyrimas rodo, kad kai moteris pirmą kartą pagimdo jau įkopusi į ketvirtą dešimtį, krūties vėžio rizika padidėja iš karto po nėštumo, o vėliau ilgainiui mažėja.
Vaikų, kuriuos moteris pagimdo, skaičius ir tai, kaip ilgai ji juos maitina krūtimi, taip pat gali turėti įtakos vėžio rizikai.
Pavyzdžiui, 2020 m. atlikta metaanalizė, kuri apėmė daugiau nei 50 tūkst. moterų ir 47 tyrimus. Rezultatai parodė, kad kiekvieni papildomi žindymo metai gali sumažinti krūties vėžio riziką daugiau nei 50 proc.
W.Porteris patarė moterims, kurios pirmą kartą pastoja jau po 30-ojo gimtadienio, „būti budresnėms“.
Pasak jo, vertėtų reguliariai atlikti krūtų savityrą ar pasidaryti mamogramą, kad būtų pastebėti guzeliai arba kitos krūties anomalijos.
Ypač dažna liga
Krūties vėžiu per savo gyvenimą suserga maždaug viena iš 11 moterų Europos Sąjungoje (ES) ir viena iš septynių moterų Jungtinėje Karalystėje.
2022 m. visame pasaulyje krūties vėžys buvo diagnozuotas 2,3 mln. moterų, o mirė 670 000. Prognozuojama, kad sergamumas ateityje tik didės.
Dažniausiai krūties vėžys pražudo vyresnes moteris, tačiau ES apie 3,9 proc. visų mirčių nuo krūties vėžio tenka moterims iki 45 metų.
Tradiciniai ligos simptomai: guzelis krūtyje, krūties formos, kontūro ar dydžio pakitimas, odos spalvos pasikeitimas, odos paburkimas, įdubimas, negyjanti žaizda, kraujingos ar tamsios spalvos išskyros iš spenelio, spenelio įtraukimas.
Parengta pagal „Euronews“ inf.