Užsidarė namie, bijojo šviesos
Amerikietė Erika Schlick prisiminė, kad 2012 m. vasarą stovyklaujant Josemičio nacionaliniame parke (JAV) jai įkando kažkoks gyvis ir netrukus po to pasireiškė keista, į gripą panaši liga. Tuo metu moteris nežinojo, kad jai įkando erkė.
„Pastebėjau neįprastą žymę ant rankos, bet nekreipiau į tai per daug dėmesio“, – „Healthline“ pasakojo Erika. Prieš tai ji matė smulkų gyvį, kurį nugramdė nagu.
„Šiek tiek išsigandau, bet prisimenu, sau pagalvojau: „Erika, toks mažas vabalas tau nieko nepadarys.“ Bet baisiai klydau. Vienas įkandimas apvertė mano gyvenimą aukštyn kojomis“, – sakė moteris.
Artimiausiomis savaitėmis ėmė blogėti Erikos savijauta. Pasireiškė „smegenų rūkas, nuovargis ir sąnarių skausmai – simptomai, privertę moterį išeiti iš darbo San Fransiske įsikūrusioje dizaino agentūroje. Jai staiga išsivystė alergija daugybei maisto produktų. Erika dienas leido lovoje, ant langų užtraukusi storas užuolaidas, nes šviesa ir garsai baisiai dirgino.
Laimo liga dažnai išgydoma, kai diagnozuojama anksti – specifinis ligos požymis yra eritema, migruojanti raudona dėmė. Tačiau Erika kankinosi dvejus metus ir aplankė daugiau nei 20 gydytojų, kol jai buvo nustatyta oficiali diagnozė.
Laimo ligą sukelianti bakterija jau buvo ženkliai pakenkusi Erikos nervų sistemai, imunitetui ir bendrai savijautai. Tačiau moteris paaiškino, kad diagnozė padėjo suprasti, kas dedasi organizme, ji ėmė ieškoti būdų, kaip suvaldyti simptomus ir suprato, kad nori padėti kitiems, kuriuos ištiko panašus likimas.
Ji nuodugniai fiksavo savo gydymą, o dabar dalijasi patirtimi. Persikėlusi į Los Andželą ir gavusi sveikatos konsultanto sertifikatą, ji pildo sveikatingumo tinklaraštį ir veda tinklalaidę pavadinimu „This Healthy Life“. Neseniai moteris atsakė į kelis klausimus apie kovą su Laimo liga.
– Kaip Laimo liga paveikė tavo psichinę sveikatą?
– Tai buvo didžiulis emocinis smūgis. Dvejus metus žinojau, kad kažkas yra labai negerai, tačiau vienas po kito gydytojas man sakydavo, kad viskas atrodo „normalu“.
Keisti simptomai, kurių niekas nesuprato kūrė atstūmimo jausmą. Laimo liga pamažu griauna kiekvieną gyvenimo dalį. Sėkmingi verslininkai, puikiai derinantys darbą ir laisvalaikį, staiga svetimi savo kūne.
Išoriškai atrodžiau gerai, o viduje beveik miriau. Kai kuriomis dienomis negalėjau vaikščioti. Daugelį dienų tiesiog stengiausi ištverti valanda po valandos. Žmonės nemato šios Laimo ligos pusės. Jie nemato, kad reikia įrodyti, jog sergi, nes laboratoriniai tyrimai rodo, kad viskas gerai.
Laimo liga veikia ne tik kūną. Ji sulaužo tapatybę, izoliuoja nuo gyvenimo ir palieka gedėti ankstesnės savo paties versijos, kuri, atrodo, pražuvo.
– Ką patartum, jei kas nors įtaria, kad serga Laimo liga?
– Jei jaučiate lėtinius simptomus, tokius kaip nuovargis, sąnarių skausmas, „smegenų rūkas“ ar neurologiniai sutrikimai, o jūsų laboratoriniai tyrimai yra „normalūs“, reikėtų įtarti Laimo ligą.
Daugeliui žmonių metų metus klaidingai diagnozuojamos tokios ligos kaip fibromialgija, išsėtinė sklerozė, nerimas ar depresija, kai už visų negalavimų slypi Laimo liga.
Jei įtariate, kad sergate, svarbiausias žingsnis yra susirasti gydytoją, išmanantį Laimo ligą ir suprantantį, kaip nustatyti klinikinę diagnozę bei naudoti tikslius specializuotus laboratorinius tyrimus.
– Kaip apibūdintum savo savijautą šiandien?
– Nuo tada, kai pradėjau kamieninių ląstelių terapiją, esu Laimo ligos remisijoje. Tačiau remisija nereiškia, kad esu tas pats žmogus, koks buvau prieš ligą.
Gyvenu su tuo, ką vadinu Laimo ligos pasekmėmis – celiakija, Hašimoto liga, alopeciją, lėtinio uždegiminio atsako sindromu (CIRS) ir lipedema. Dėl lipedemos per mažiau nei šešis mėnesius priaugau apie 23 kg. 2024 m. man buvo atliktos keturios lipedemos šalinimo operacijos ir pagaliau galiu pasakyti, kad jaučiuosi šiek tiek ramesnė dėl savo sveikatos.
Šiandien mano sveikata stabili, liga, tačiau tai yra nauja normalybė. Laikausi priešuždegiminės, begliutenės dietos, naudoju detoksikacines terapijas, vengiu pelėsio ir kitų ligų sukėlėjų.
Kokybiškas miegas, reguliari mankšta ir emocijų valdymas – svarbiausi mano prioritetai. Savaime suprantama, gamtoje esu atsargi, vengiu vėl susidurti su erke.