24 metų Rafaela Ribeiro šių metų pradžioje per kelias savaites neteko 19 kilogramų, bet manė, kad tiesiog greitai lieknėja.
„Galvojau, kad viskas gerai, tiesiog labai greitai krenta svoris. Niekada nepagalvojau, kad tai gali būti kažkas rimtesnio“, – sakė ji.
Tačiau vėliau Rafaelai, nekilnojamojo turto agentei ir influencerei iš San Paulo, Brazilijos, buvo diagnozuota B ląstelių limfoma – reta ir agresyvi limfinės sistemos vėžio forma.
„Viskas prasidėjo nuo sauso kosulio, vėliau patino kaklas ir pažastys“, – pasakojo ji.
„Po kelių dienų jau nebegalėjau ryti kieto maisto, nes auglys spaudė krūtinę“, – pridūrė moteris.
Limfoma dažniausiai prasideda limfmazgiuose. Pasak vėžio labdaros organizacijos „Macmillan“, devyni iš dešimties žmonių, kuriems diagnozuojama ši liga, serga B ląstelių limfoma – ji formuojasi baltuosiuose kraujo kūneliuose.
Iš pradžių medikai manė, kad Rafaelos simptomus sukėlė plaučių uždegimas ar alerginis kosulys, tačiau kai moteris nualpo ir nebegalėjo valgyti, vaizdinis tyrimas atskleidė, kad jos kūne susiformavo galybė navikų.
„Augliai traiškė mane iš vidaus“, – sakė ji.
„Mano stemplė buvo suspausta, širdį akivaizdžiai kažkas spaudė – tai buvo atsiradusių auglių pasekmė.“
Rafaela pradėjo chemoterapiją, tačiau ligoninėje užsikrėtė pavojinga superbakterija.
Gydytojai panardino ją į dirbtinę komą devynioms dienoms ir įspėjo jos vyrą Michellą, kad moteris gali neišgyventi iki ryto.
„Jie pasakė mano vyrui, kad galiu mirti per artimiausias 24 valandas. Stebuklingai išgyvenau“, – sakė ji.
Rafaela tiki, kad būtent koma išgelbėjo jos gyvybę.
„Tas badavimo laikotarpis padėjo man pasiekti remisiją“, – aiškino ji.
Dabar Rafaela yra remisijoje ir laukia pažangios CAR-T ląstelių terapijos – imunoterapinio gydymo, kai organizmo ląsteles užprogramuojamos naikinti vėžį.
CAR-T ląstelių terapija – tai imunoterapijos forma, pasitelkianti paciento imuninę sistemą kovai su liga.
Yra keletas CAR-T terapijos rūšių, kurios padeda imuninei sistemai atpažinti ir sunaikinti vėžio ląsteles.
Šios terapijos metu imuninės ląstelės, vadinamos T ląstelėmis, yra genetiškai modifikuojamos, kad identifikuotų ir naikintų vėžines ląsteles.
Šis procesas yra ilgas, sudėtingas ir brangus.
Pirmiausia pacientas prijungiamas prie aparato, panašaus į dializės įrenginį, kuris paima kraujo mėginį ir atskiria T ląsteles, o likusį kraują grąžina atgal į organizmą. Procedūra kartojama tol, kol surenkama apie 200 ml T ląstelių – tai gali užtrukti iki šešių valandų.
Laboratorijoje šios ląstelės genetiškai modifikuojamos – į jas įterpiama genetinė informacija, kuri leidžia pagaminti baltymą, vadinamą chimeriniu antigeno receptoriumi (CAR), atpažįstantį specifinį vėžio ląstelių baltymą.
Šios „superląstelės“ tada dauginamos laboratorijoje, o po to pacientui suleidžiama apie 200 milijonų tokių ląstelių per lašelinę – tai trunka vos dvi minutes.
Tuomet jos turėtų surasti ir sunaikinti vėžines ląsteles, turinčias tikslinį baltymą.
„Šiandien liga yra stabili – ji vis dar yra, bet kontroliuojama“, – sakė Rafaela.
Rafaela taip pat dėkoja savo vyrui, su kuriuo augina du sūnus – aštuonerių ir dvejų metų.
„Jis buvo tas, kuris viską išgyveno kartu. Nežinau, kaip būčiau ištvėrusi be jo“, – sakė ji.
Šaltinis: dailymail.co.uk