Endometriumo (gimdos gleivinės) vėžys – dažniausias gimdos kūno vėžio tipas, sudarantis apie 90 proc. visų atvejų. Tai trečia pagal dažnumą moterų onkologinė liga Lietuvoje.

Kartu su kaimynine Lenkija mūsų šalis išsiskiria aukščiausiu sergamumo rodikliu Europoje – atvejų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, čia yra didžiausias.

Nacionalinio vėžio centro gydytoja onkoginekologė Margarita Montrimaitė pažymi, jog kasmet Lietuvoje diagnozuojama daugiau kaip 600 naujų gimdos kūno vėžio atvejų, iš kurių apie 70 proc. nustatomi ankstyvose stadijose. Aukšto ekonominio išsivystymo regionuose – Europoje ir Šiaurės Amerikoje – diagnozuojama net du trečdaliai visų susirigimų. Specialistai prognozuoja, kad senstant visuomenei, šios ligos atvejų ateityje tik daugės.

Rizikos kontekste įsipina amžius, genetika ir gyvenimo būdas

[[ge:lrytas:lrytas:36564610]]

Dažniausiai liga nustatoma moterims apie 60 metų, o jaunesnėms nei 50 – žymiai rečiau.

„Neretai jauname amžiuje gimdos vėžiu suserga moterys, turinčios paveldimą onkosindromą arba ryškų nutukimą – vieną pagrindinių rizikos veiksnių“, – sako M.Montrimaitė.

[[ge:lrytas:lrytas:39140775]][[ge:lrytas:lrytas:39135937]][[ge:lrytas:lrytas:39565678]][[ge:lrytas:lrytas:39451725]]

Dauguma atvejų susiję su ilgalaikiu padidėjusiu estrogenų kiekiu organizme. Net ir pasibaigus mėnesinėms bei prasidėjus menopauzei, riebaliniame audinyje gaminami papildomi estrogenai, todėl moterys turinčios antsvorio, susiduria su didesne rizika sirgti endometriumo vėžiu.

Prie rizikos veiksnių priskiriami nereguliarūs arba reti mėnesinių ciklai, didesnė tikimybė susirgti taip pat būdinga negimdžiusioms ir vėlyvą menopauzę patyrusioms moterims. Nors pati menopauzė rizikos nedidina, su amžiumi gimdos vėžio tikimybė auga.

Riziką gali mažinti kūno svorio kontrolė, sveika mityba, fizinis aktyvumas, nėštumai, sudėtinių kontraceptinių tablečių vartojimas, hormoninė spiralė ar nereguliarių mėnesinių korekcija.

„Svarbu paminėti, kad apie 5 proc. atvejų nulemia genetika. Nustatyta daugiau nei 30 genų, siejamų su paveldima endometriumo vėžio rizika“, – papildo gydytoja M. Montrimaitė. Dažniausiai aptinkamas Lynch sindromas, rečiau – Peutz-Jeghers ar Cowden sindromai.

Pirmieji gimdos vėžio požymiai: ką būtina žinoti moterims

Anot ginekologės, jeigu moteriai yra menopauzė, į gydytoją reikėtų kreiptis nedelsiant pastebėjus kraujingų išskyrų iš genitalijų – 90 proc. atvejų tai yra pirmasis vėžio simptomas.

Moterims, kurioms dar būna mėnesinės, gali pasireikšti labai gausus menstruacinis kraujavimas arba tarp jų.

„Neretai moterys stebisi, kad joms yra diagnozuotas vėžys, o nieko neskauda. Skausmas, šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimai ar kiti simptomai, priklausomai nuo metastazių vietos, dažniausiai, atsiranda jau pažengusiose ligos stadijose“ , – išskiria M. Montrimaitė.

Diagnozei patvirtinti atliekama apžiūra, echoskopija ir gimdos gleivinės biopsija. Nustačius vėžį, taikomi išsamesni tyrimai – dažniausiai tai kompiuterinė krūtinės, pilvo ir dubens tomografija, o esant poreikiui – magnetinio rezonanso ar pozitronų emisijos tomografija.

[[ge:lrytas:lrytas:39565810]]

Nuo minimaliai invazyvios chirurgijos iki sisteminio gydymo

Gydymas priklauso nuo naviko tipo, ligos išplitimo, pacientės amžiaus, sveikatos būklės ir gretutinių ligų. Ankstyvose stadijose dažniausiai taikoma operacija – pašalinama gimda, kiaušintakiai, kiaušidės ir sritiniai limfmazgiai. Pirmenybė teikiama laparoskopijai, kuri yra mažiau invazyvi, leidžia greičiau sveikti ir sumažina komplikacijų riziką. Jos metu taip pat atliekama sarginio limfmazgio biopsija – šiuo būdu išsaugomi kiti limfmazgiai ir sumažinama ilgalaikio kojų tinimo rizika, o pagilintas limfmazgio ištyrimas leidžia nustatyti daugiau metastazių.

Jei laparoskopija negalima dėl didelės gimdos, nutukimo ar gretutinių ligų, atliekama atvira operacija.

Ligos stadija ir atkryčio rizika nustatomos po operacijos, ištyrus naviką ir limfmazgius. Esant didelei rizikai, skiriamas papildomas gydymas – spindulinė terapija, chemoterapija arba jų derinys. Pažengusiose stadijose gali būti atliekamos sudėtingos operacijos arba taikomas sisteminis gydymas.

Mokslininkai plėtoja pažangius modelius gydyme

Pastaraisiais metais itin sparčiai vystosi taikinių terapijos tyrimai, leidžiantys vis labiau individualizuoti vėžio gydymą.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto mokslo darbuotoja, dr. Eglė Žalytė sako, jog tyrimų esmė – kurti modelines endometriumo vėžio sistemas ir jas taikyti efektyviausių taikinių terapijos junginių paieškai.

[[ge:lrytas:lrytas:39565809]]

Dirbama su junginiais, slopinančiais tam tikras molekules, kurių aktyvumas vėžinėse ląstelėse yra padidėjęs, palyginti su sveikais audiniais. Navikinės ląstelės išskiriamos iš pacienčių pooperacinės medžiagos ir naudojamos dvimačių (2D) bei trimačių (3D) sistemų, vadinamų sferoidais, kūrimui. Sferoidai – tai sferinės formos vėžinių ląstelių agregatai, tiksliau imituojantys tikrą naviką, todėl laikomi pažangesne tyrimų platforma.

Pasak dr. E. Žalytės, šio tyrimo siekis geriau suprasti, kodėl tokiose šalyse kaip Lietuva ar Lenkija endometriumo vėžio atvejai labai dažni. Kitas tikslas – sugrįžti pas konkrečią pacientę jau su išanalizuotais duomenimis ir pasiūlyti jai individualiai pritaikytą gydymą.

Taikinių terapija pasižymi didesniu specifiškumu, todėl tikimasi, kad sukels mažiau šalutinių poveikių. Projektas duoda dvejopą naudą – leidžia tirti, kas yra veiksmingiausia konkrečių pacienčių ląstelėms, bei atskleidžia naujus galimus taikinius tolesniems priešvėžinės terapijos tyrimams.

Projektas „Endometriumo vėžio 3D modelinių sistemų kūrimas ir taikymas personalizuotai terapijai“ pratęsia ankstesnius darbus projekte „EndoCan002“. Pastarasis finansuojamas prof. Arvydo Janulaičio įkurto Ateities biomedicinos fondo.

Lietuvoje dažnas vėžys – mažai kam girdėtas: sergančių moterų vis daugėja