Iš kiaulių gaunama želatina dažnai naudojama kaip stabilizatorius, užtikrinantis vakcinos saugumą ir veiksmingumą sandėliavimo ir transportavimo metu. Tokia vakcinos sudėtis atrodo problemiška religinėms bendruomenėms, kurios netinkamai paskerstas kiaules laiko nešvariomis. Dauguma islamo mokslininkų visgi teigia, kad tam tikromis sąlygomis religiniai įstatymai leidžia naudoti vakcinas su želatina, kaip ir kitus medicinos produktus, kurių sudėtyje yra iš kiaulių gautų ingredientų.
Indonezijos religiniai lyderiai 2018 m. nutarė, kad vakcinos su kiaulienos želatina yra haraminės, t. y. draudžiamos, bet patarė musulmonams jas naudoti „visuomenės labui“ tol, kol bus prieinamos kitos vakcinos, pasakojo Sumenepo sveikatos biuro ligų kontrolės ir prevencijos padalinio vadovas Ahmadas Syamsuris.
Dalis gyventojų abejoja vakcinacija dėl religinių priežasčių
Daug Sumenepo gyventojų atsisako net kalbėti apie religines problemas.
31-erių musulmonė motina ir slaugytoja Pujiati Wahyuni pažįsta tėvų, kurie atsisako skiepyti savo vaikus religiniais sumetimais. Ji pati neseniai paskiepijo savo dukrą Pamolokano kaimo islamiškame vaikų darželyje.
„Taip, yra tokių. Islamas yra didelė religija. Galbūt kai kurie musulmonai tiesiog nenori skiepytis ne būtent dabar, bet jau nuo pat gimimo“, – sakė P. Wahyuni.
Regioninė valdžia rugpjūtį pradėjo naujausią skiepijimo kampaniją – pristatė regiono vaikams skirtas daugiau nei 78 tūkst. vakcinų, kurias paskirstė per vietines klinikas, pristatė tiesiai į gyventojų namus ir netgi į mokyklas.
Tikimasi, kad ši kampanija padės išvengti ligos protrūkių, infekcijų ir mirčių ateityje. Tačiau ji negali priversti tėvų, nenorinčių skiepyti savo vaikų, persigalvoti, sakė Indonezijos mokslo tarybos generalinis sekretorius Musthafa.
Didžiausia pasaulyje musulmonų gyvenama valstybė ir anksčiau yra fiksavusi tymų protrūkių, kuriuos daugiausia lėmė nepakankamos vakcinacijos aprėptys.
Skiepijimo rodikliai krenta
Indonezijos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2023 m. skiepijimo nuo tymų rodikliai šalyje nesiekė užsibrėžto tikslo. 2023 m. skiepijimo nuo tymų ir raudonukės apimtys siekė 86,6 proc. numatyto tikslo, o 2024 m. sumažėjo iki 82,3 proc.
Nuo gegužės iki liepos – epidemijos Sumenepo mieste piko metu – regioninių ligoninių izoliacinės palatos buvo pilnos. Personalui kasdien gydė daugiau nei šimtą tymais sergančių pacientų.
Su vaikų motinomis Pamolokano kaimo islamiškame vaikų darželyje prieš skiepijimą susitikęs bendruomenės sveikatos centro vadovas paragino jas apsaugoti savo vaikus ir taip mažinti tymų plitimą Indonezijoje.
Nepaisant abejonių dėl vakcinos sudėties, 28-erių Ayu Resa Etika iš Kebunano kaimo galiausiai leido savo 2 m. sūnui suleisti antrąją vakcinos dozę. Tokį sprendimą ji priėmė sužinojusi, kiek daug vietos vaikų dėl tymų pateko į ligoninę.
„Yra šiek tiek abejonių, nes skiepas nėra halalinis. Bet nepaisant to, darome tai vaiko sveikatos labui“, – sakė A. R. Etika.
„Pasekmės gana kraštutinės, galima mirti. Bijau, kad jei mano sūnus nebus paskiepytas nuo tymų, tokia ir bus rizika. Taigi viskas gerai, jei tik poveikis geras“, – teigė moteris.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 84 proc. vaikų pasaulyje pernai gavo pirmąją vakcinos nuo tymų dozę, o 76 proc. – antrąją. Tačiau ekspertų teigimu, siekiant išvengti ligos protrūkio, vakcinacijos nuo tymų apimtys turi siekti 95 proc. PSO atkreipė dėmesį, kad praėjusiais metais didelių tymų protrūkių nustatyta 60-yje šalių.