„Dažniausias pirmasis simptomas, dėl kurio pacientai kreipiasi į gydytoją, yra sąnarių skausmas – ypač rytais. Taip pat būdingas rytinis sustingimas, trunkantis ilgiau nei valandą. Gali patinti vienas ar keli sąnariai“, – išskyrė Antakalnio poliklinikos gydytoja reumatologė Gintarė Jonušienė.
Spalio 12 d., Pasaulinės artrito dienos proga, su medike pasikalbėjome apie artrito požymius, rizikos veiksnius, diagnostikos galimybes ir šiuolaikinius gydymo metodus. Taip pat aptarėme, kaip tinkamai rūpintis ne tik sąnariais, bet ir kaulų sveikata.
– Ar artritas dažna liga Lietuvoje? Tik vyresnių žmonių problema?
– Yra įvairių artrito rūšių, ir jei vertintume jas visas kartu, ši liga tikrai yra dažna Lietuvoje, nes ja serga įvairios amžiaus grupės.
– Kokie pagrindiniai rizikos veiksniai lemia artrito atsiradimą?
– Rizikos veiksniai priklauso nuo konkrečios ligos formos. Kalbant apie autoimuninius artritus, vienas pagrindinių rizikos veiksnių yra genetinis polinkis – pastebėta, kad kai kuriose šeimose artritai pasireiškia dažniau.
Taip pat svarbų vaidmenį gali turėti stresas, rūkymas ir tam tikros infekcijos. Metabolinių artritų, pavyzdžiui, podagros, riziką didina antsvoris, netinkama mityba, alkoholio vartojimas – ypač alaus. Osteoartrito, dar vadinamo artroze, rizikos veiksniai yra vyresnis amžius, buvusios sąnarių traumos bei antsvoris.
– Kokie yra pirmieji artrito simptomai? Ar įmanoma, kad liga vystytųsi nepastebimai?
– Dažniausias pirmasis simptomas, dėl kurio pacientai kreipiasi į gydytoją, yra sąnarių skausmas – ypač rytais. Taip pat būdingas rytinis sustingimas, trunkantis ilgiau nei valandą. Gali patinti vienas ar keli sąnariai.
Kai kuriais atvejais ligos eiga gali būti lėta ir simptomai iš pradžių būna neryškūs, todėl artritas gali vystytis nepastebimai. Jei skausmas ar sustingimas stiprėja net ramybės būsenoje (sėdint ar gulint), o pagerėja judant, rekomenduojama kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju reumatologu.
– Kaip nustatomas artritas?
– Artritas nustatomas įvertinus paciento nusiskundimus, atlikus klinikinę apžiūrą bei pasitelkiant papildomus tyrimus. Diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekami laboratoriniai kraujo tyrimai ir instrumentiniai tyrimai, tokie kaip sąnarių echoskopija ar rentgeno nuotraukos.
– Kokie šiuo metu taikomi gydymo metodai? Ar galima artritą visiškai išgydyti, ar tik kontroliuoti?
– Daugumos artrito formų visiškai išgydyti negalima – gydymas dažniausiai orientuotas į ligos kontrolę, simptomų mažinimą ir pasiektos remisijos palaikymą. Vis dėlto kai kurias artrito formas, pavyzdžiui, reaktyvųjį artritą, pavyksta visiškai išgydyti – net iki 70 proc. atvejų.
Dažniausiai taikomas medikamentinis gydymas – įvairūs priešuždegiminiai ar skausmą malšinantys vaistai. Kai kuriais atvejais gali būti skiriamos injekcijos tiesiai į sąnarį. Kraštutiniais atvejais, kai liga stipriai pažeidžia sąnarį, taikomas operacinis gydymas – sąnario keitimas (endoprotezavimas).
– Dėl artrito žmonės kartais kaltina per didelį fizinį krūvį. Kiek tiesos tokiuose skunduose?
– Kalbant apie autoimuninius artritus, didelis fizinis krūvis tiesioginės įtakos jų atsiradimui neturi. Tačiau kalbant apie osteoartritą, labai svarbus saikas. Fizinio aktyvumo reikia – jis būtinas sąnarių sveikatai palaikyti, tačiau per didelis krūvis ar pasikartojantys vienodi judesiai gali tapti rizikos veiksniu, prisidėti prie sąnarių dėvėjimosi ir osteoartrito išsivystymo.
– Kartais žmonės gydosi artritą liaudiškomis priemonėmis ir dietomis. Ar galima tokiais būdais išsivaduoti nuo skausmų?
– Jei tai podagra, mityba ir dieta yra itin svarbūs – tinkamai koreguojant valgymo įpročius galima ženkliai sumažinti ligos paūmėjimų dažnį ir skausmą.
Esant osteoartritui, įvairios liaudiškos priemonės, tokios kaip šilti kompresai, gali padėti sumažinti simptomus – jos nepakenks, nors ir negydo pačios ligos. Šalti kompresai blogina būklę.
Tačiau sergant autoimuniniais artritais, pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu, gydymasis vien tik liaudiškomis priemonėmis nerekomenduojamas, nes šioms ligoms reikalingas kompleksinis ir medikamentinis gydymas. Vėluojant pradėti tinkamą gydymą, galima negrįžtamai pažeisti sąnarius.
– Pakalbėkime bendrai apie kaulų sveikatą. Ar su amžiumi kaulų būklė neišvengiamai blogėja?
– Taip, su amžiumi kaulų masė natūraliai mažėja, todėl didėja osteoporozės rizika. Didelę įtaką tam turi moteriška lytis ir ankstyva menopauzė – ypač jei ji prasideda iki 45 metų.
Kaulų būklei taip pat gali pakenkti tam tikrų vaistų vartojimas, pavyzdžiui, gliukokortikoidų – tai stiprūs hormoniniai vaistai, dažnai skiriami gydyti uždegimines ligas (pvz., reumatines, autoimunines ar kvėpavimo sistemos ligas), tačiau ilgalaikis jų vartojimas silpnina kaulų struktūrą.
Kiti svarbūs rizikos veiksniai: kai kurios lėtinės ligos, mažas kūno masės indeksas, netinkama mityba, genetinis polinkis, dažnas alkoholio vartojimas ir rūkymas.
– Nuo kokio amžiaus reikėtų pradėti rūpintis kaulų sveikata ir kaip tai daryti?
– Rūpintis kaulų sveikata svarbu pradėti kuo anksčiau, tačiau kaulų tankio tyrimas dažniausiai rekomenduojamas moterims po menopauzės ir vyrams nuo 50 metų amžiaus.
Svarbu vengti pagrindinių rizikos veiksnių: riboti alkoholio vartojimą, laikytis visavertės mitybos, nerūkyti ir reguliariai sportuoti. Taip pat rekomenduojama vartoti pakankamą kiekį vitamino D, kuris padeda gerinti kalcio pasisavinimą ir stiprina kaulus.