Po vasaros sezono, kai odą žnaibė saulės spinduliai, dažnai atsiranda naujų apgamų arba pakinta jau esami dariniai. Gydytojai primena: ruduo – pats metas įvertinti odos būklę ir pasitikrinti dėl galimų pavojingų pokyčių.

Požymiai, kaip atpažinti melanomą

Melanoma – tai odos vėžys, kylantis iš pigmentą melaniną gaminančių ląstelių – melanocitų. Įvykus mutacijai, šios ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis. Tai viena agresyviausių odos vėžio formų, nes gali greitai išplisti į kitus organus.

„Pirmieji požymiai – apgamo dydžio, formos, spalvos ar paviršiaus pokyčiai, niežėjimas, kraujavimas ar paraudimas aplink darinį“, – vardija „Gerovės“ klinikos gydytojas Ignas Karnas.

[[ge:lrytas:lrytas:23242480]]

Jį liūdina, kad žmonės vis dar retai tikrinasi apgamus profilaktiškai.

Lietuvoje melanoma kasmet diagnozuojama maždaug 400 pacientų, nurodo Nacionalinis vėžio institutas.

[[ge:lrytas:lrytas:39851212]][[ge:lrytas:lrytas:37877782]][[ge:lrytas:lrytas:38018826]][[ge:lrytas:lrytas:39365359]]

Melanoma gali išsivystyti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai – tose, kurios per atostogas nudega, nors paprastai būna pridengtos drabužiais: nugara, pilvas ar kojos.

„Veidas, kaklas ir rankos nuolat gauna daugiau lėtinės saulės, todėl tampa kitų odos vėžio formų – bazaliomos ar plokščialąstelinės karcinomos – vieta“, – paaiškina chirurgas-onkologas I.Karnas.

Ligos lokalizacija neretai priklauso ir nuo lyties. „Moterims melanoma įprastai atsiranda ant kojų, ypač blauzdų srityje. Vyrams – liemens srityje: nugaroje, krūtinėje ar pilve“, – teigia „Sapiegos“ klinikos gydytoja dermatologė Akvilė Jagminė.

Kadangi kai kurios kūno vietos, pavyzdžiui, nugara, yra sunkiai matomos, gydytojai rekomenduoja naudotis veidrodžiu, paprašyti artimųjų pagalbos stebint pokyčius ar reguliariai lankytis pas specialistą.

Daugėja melanomos atvejų: tendencijos keičiasi

Melanomos atvejų skaičius didėja, bet iš dalies tai siejama su augančiu visuomenės sąmoningumu ir dažnesnėmis profilaktinėmis apžiūromis.

„Vis daugiau žmonių kreipiasi į specialistus dėl odos būklės įvertinimo, o tai lemia ir dažnesnį ankstyvą ligos nustatymą“, – pasakoja apgamų šalinimo specialistė A.Jagminė.

[[ge:lrytas:lrytas:39926447]]

Anot gydytojų, visuomenėje vis dažniau kalbama apie saulės žalą ir odos vėžio riziką. Keičiasi ir grožio standartai – vietoj tamsaus įdegio vis labiau vertinama šviesi, sveika oda, kaip įprasta kai kuriose Azijos šalyse.

„Gyvenimo būdo pokyčiai – dažnesnės kelionės į šiltus kraštus, ilgesnis buvimas saulėje, soliariumų naudojimas – taip pat prisideda prie melanomos atvejų augimo“, – priduria I.Karnas.

Gydytojai vienareikšmiškai sutaria – dirbtinė ultravioletinė spinduliuotė, kurią skleidžia soliariumai, yra vienas iš pagrindinių melanomos rizikos veiksnių. Todėl žmonėms, vis dar siekiantiems įdegusios odos efekto, rekomenduojama rinktis saugesnes alternatyvas: profesionalų purškiamą įdegį ar savaiminio įdegio priemones.

Klimato kaitos poveikis odai

Didėjantis sergamumas melanoma gali būti susijęs ir su aplinkos pokyčiais. „Taip, klimato kaita turi reikšmės. Ilgesnės vasaros, dažnesnės karščio bangos ir intensyvesnė saulės spinduliuotė lemia didesnį UV poveikį odai“, – teigia chirurgas-onkologas I.Karnas. Jei žmonės nenaudoja apsaugos priemonių, ilgainiui tai gali sukelti vėžį.

Jam pritaria ir A.Jagminė, pabrėždama, kad kaitros ir melanomos ryšys yra akivaizdus. „Ilgėjant karštų dienų skaičiui, daugėja laikotarpių, kai UV indeksas itin aukštas. Be to, ilgėja metas, kai turime giedrą, be debesų orą – tai dar labiau padidina saulės daromą žalą odai“, – teigia medicinos gydytoja.

Profesionalus apgamų ištyrimas – greita ir neskausminga procedūra

Apgamų patikra – tai neskausminga, greita ir efektyvi procedūra, galinti užkirsti kelią rimtoms pasekmėms. „Apgamai apžiūrimi specialiu prietaisu – dermatoskopu, leidžiančiu tiksliai įvertinti darinio struktūrą. Vieno įtartino apgamo apžiūra trunka kelias minutes, o viso kūno apžiūra – apie 15–20 minučių“, – sako I.Karnas.

[[ge:lrytas:lrytas:39926443]]

Akvilė Jagminė priduria, kad tyrimas visiškai nesukelia diskomforto. „Pacientas jaučia tik lengvą stikliuko prisilietimą prie odos. Konsultacijos trukmė priklauso nuo apgamų kiekio, bet dažniausiai užtrunka iki pusvalandžio.“

Pasak pašnekovės, be dermatoskopo, naudojama ir „Fotofinder“ sistema su dirbtiniu intelektu. Ji leidžia darinius fotografuoti, vertinti jų pokyčius ir objektyviai stebėti laikui bėgant, ypač kontrolinių vizitų metu.

I.Karnas pabrėžia, kad apgamo šalinimas – kartais būtina profilaktinė priemonė. Jei apgamas kelia įtarimų dėl piktybiškumo, jį būtina pašalinti ir ištirti laboratorijoje – tik taip galima nustatyti, ar darinys yra gerybinis.

„Kartais apgamai šalinami ir dėl estetinių priežasčių ar nuolatinio dirginimo, tačiau sprendimą visada priima gydytojas, įvertinęs riziką ir paciento būklę“, – pabrėžia chirurgas.

Gydytojai ragina suklusti: daugėja klastingo vėžio atvejų, liga greitai išplinta į kitus organus (1)