Pasak medikų, insultas – ne lemtis, o liga, kurios riziką galima valdyti, o ištikus – gyvybes gelbsti tik greita reakcija ir laiku priimti sprendimai, rašoma pranešime žiniasklaidai, parengtame bendradarbiaujant su Endovaskulinių specialistų asociacija.
„Pasaulinės insulto dienos tikslas, kuri minima kasmet spalio 29-ąją dieną, – didinti žmonių žinias apie šios itin invalidizuojančios ligos simptomus ir rizikos veiksnius, priminti, kad nedelsiant kreiptis pagalbos yra gyvybiškai svarbu.
Deja, žmonės vis dar nepakankamai dėmesingi pirmiesiems simptomams“, – sako intervencinis radiologas dr. Marius Kurminas.
Svarbiausia – laikas
Pasak gydytojo, sėkmingas insulto gydymas įmanomas tik tada, kai pacientas į gydymo centrą patenka per pirmąsias valandas nuo simptomų pradžios.
„Neuronai be kraujo gali išgyventi vos keturias minutes, todėl kiekviena minutė yra svarbi. Kuo greičiau trombas ištirpinamas ar pašalinamas, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus sugrįš į visavertį gyvenimą“, – aiškina dr. M. Kurminas.
Tam pritaria ir intervencinis radiologas dr. Givi Lengvenis, pabrėžiantis, kad „auksinės valandos“ sąvoka šiandien dar labiau sutrumpėjusi:
„Šiandien kalbame jau ne apie auksinę valandą, o apie auksinį pusvalandį ar net 15 minučių. Nuo atvykimo į ligoninę iki gydymo pradžios siekiame, kad procesas vyktų kaip įmanoma greičiau – juk kiekviena minutė reiškia dar du milijonus žūstančių neuronų.“
Kaip atpažinti insultą
Gydytojai pabrėžia, kad daugiau nei pusė žmonių negeba atpažinti net pagrindinių insulto požymių. Juos svarbu žinoti kiekvienam: staigus vienos veido pusės kreivumas, vienos rankos ar kojos silpnumas, paralyžius, kalbos sutrikimas – žmogus negali kalbėti ar suprasti kitų, staigus regos, koordinacijos ar pusiausvyros sutrikimas, o esant plyšusiai aneurizmai – staigus ir stiprus galvos skausmas.
„Net jei simptomai praeina greitai, būtina išsitirti. Tai gali būti praeinantis smegenų išemijos priepuolis, o rizika, kad insultas pasikartos – itin didelė“, – įspėja dr. M. Kurminas.
Kaip atrodo gydymo kelias
Pasak dr. G. Lengvenio, viskas prasideda dar greitosios pagalbos automobilyje:
„Jei įtariamas ūminis insultas, pacientas iš karto vežamas į vieną iš 11 insulto gydymo centrų Lietuvoje. Ten neurologai ir radiologai atlieka skubius tyrimus, o patvirtinus diagnozę – sprendžiama dėl gydymo: ar trombas bus tirpinamas intraveniniu būdu, ar šalinamas mechaniniu metodu – trombektomija, kai trombas ištraukiamas specialiu kateteriu.“
Svarbiausia – atvykti laiku
Per pastaruosius du dešimtmečius insulto gydymas pažengė milžiniškai. „Šiandien dirbtinis intelektas padeda per kelias minutes įvertinti, kuri smegenų sritis dar išgelbėtina, o kuri jau pažeista negrįžtamai. 9 iš 10 atvejų pavyksta pašalinti kraujo krešulį mechaniškai, tačiau sėkmė vis dar priklauso nuo laiko ir pakitimų apimties“, – sako dr. M. Kurminas.
Jam antrina dr. G. Lengvenis. „Mūsų komanda visada pasiruošusi padėti – kai tik pacientas spėja atvykti laiku.“
Insultas – ne nuosprendis
Medikai pabrėžia, kad visuomenėje vis dar gajūs mitai, jog insulto išvengti neįmanoma.
„Mitai, kad insultas praeis savaime arba kad jo išvengti neįmanoma – klaidingi. Dauguma rizikos veiksnių yra kontroliuojami: kraujospūdis, cholesterolio lygis, cukrinis diabetas, antsvoris, rūkymas, stresas.
Jų valdymas gali sumažinti insulto riziką net iki 80 procentų“, – akcentuoja dr. Marius Kurminas.