Insultas dažniausiai ištinka tarp 5–6 val. ryto, iki 8 val. Tikriausiai, prieš pat žmogui nubundant.
Kai įvyksta išeminis insultas, trombas užkemša žmogaus smegenis maitinančią kraujagyslę. Tuomet nutrūksta deguonies tiekimas ir žūsta milijonai smegenų ląstelių – neuronų.
Žmogaus gyvybė pakimba ant plauko. Kiekviena valanda – aukso vertės. Kuo skubiau bus atkurta smegenų kraujotaka, tuo didesnė tikimybė, kad jam pavyks pilnai atsigauti po insulto. Todėl gydytojai pabrėžia, kaip svarbu kuo greičiau atpažinti insultą ir nedelsiant nuvykti į ligoninę.
„Vienas iš pagrindinių insulto požymių yra veido perkreipimas. Kitas signalas – galūnių silpnumas, dažniau rankos, bet kartu gali būti ir kojos. Žmogui sunku sugniaužti kumštį ar palaikyti pakeltą ranką. Dėl insulto taip pat sutrinka kalba.
Tai yra 3 patys dažniausi insulto požymiai. Jie patenka į FAST skalę, kurią Lietuvoje naudojame skubios pagalbos skyriuose. Šis žodis anglų kalboje padeda įsiminti insulto simptomus, yra sudarytas iš pirmųjų žodžių raidžių“, – portalui Lrytas yra pasakojęs Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojas neurologas Saulius Taroza.
F (angl. face – veidas), A (angl. arm – ranka), S (angl. speech – kalba), o raidė T (angl. time – laikas) rodo, kad pagalbos reikia kreiptis kuo greičiau.
Tai yra fazė, bet norint pagauti dar daugiau insultų naudojama ir BE FAST skalė, kur įtraukiami 2 papildomi simptomai. Tai – staigus pusiausvyros sutrikimas (angl. Balance – pusiausvyra) ir regos sutrikimas viena akimi (angl. Eye – akis).
Insultas – ne nuosprendis
Ne paslaptis, kad Lietuvoje aukštas sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis. Dėsninga, kad gydytojai per metus suskaičiuoja apie 10 tūkst. insultų.
Laimei, intervencinė radiologija padarė proveržį insulto gydyme. Medikai džiaugiasi, kad maždaug 40 proc. insultą patyrusių pacientų po ligos pilnai atsigauna.
„Prieš 20 metų ir anksčiau insultas buvo traktuojamas kaip lemtis, kuri ištiko žmogų. Jeigu ir išgyvens, turės paralyžių, neįgalumą, dirbti nebegalės. Tik atsiradus šiuolaikiniams gydymo būdams, kurie leidžia per pirmąsias valandas atkimšti kraujagyslę ir atstatyti kraujotaką – taip išgelbėti didelę dalį galvos smegenų – paciento prognozė pasikeitė iš esmės“, – yra sakęs Vilniaus universiteto medicinos fakulteto ir VUL Santaros klinikų Neurologijos centro konsultantas gydytojas neurologas prof. Dalius Jatužis.
Tromboektomija – procedūra, kai be jokio pjūvio (dažniausiai per kirkšnį) įvedamas kateteris ir iš galvos smegenų kraujagyslės ištraukiamas ją užkimšęs trombas. Tai yra efektyviausias insulto gydymo būdas.
Kitas metodas, kuris gali būti taikomas užsikimšus kraujagyslei – trombolizė. Gydytojai jį pasirenka siekiant kraujagyslę užkimšusį krešulį ištirpdyti į veną leidžiamais krešulius tirpdančiais medikamentais. Kai užsikimšusi kraujagyslė yra iki 1 mm spindžio, tai yra vienintelis galimas gydymas, tačiau kai užsikemša stambi kraujagyslė, vaistai nėra pakankamai efektyvūs.
Kaip sumažinti pavojų?
Svarbiausių insulto rizikos veiksnių įtaką sumažinti gali kiekvienas.
1. Valdykite kraujospūdį
Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas yra viena pagrindinių insulto priežasčių. Kraujospūdžio padidėjimas ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, ypač svarbu jį bent jau epizodiškai stebėti net ir tiems, kurie neserga hipertenzija.
Hipertenzija vystosi lėtai. Vadinasi, žmonės daug metų ligos nepastebi, kol staiga neištinka insultas.
2. Nerūkykite
Rūkymas yra neabejotinas insulto rizikos veiksnys. Remiantis tyrimais, rūkantiems žmonėms insulto rizika beveik padvigubėja. Mesti rūkyti – niekada nevėlu. Įrodyta, kad atsisakius žalingo įpročio, insulto pavojus sumažėja.
3. Pastebėkite prieširdžių virpėjimą
Prieširdžių virpėjimas – tai ritmo sutrikimas, kai prieširdžiai susitraukinėja chaotiškai ir dėl to sutrinka visos širdies veikla. Nustatyta, kad prieširdžių virpėjimą turintiems žmonėms gresia 5 kartus didesnė rizika patirti insultą. Taip yra, nes dėl širdies ritmo sutrikimo gali susidaryti kraujo krešulių, kurie gali nukeliauti į smegenis.
4. Nepamirškite judėjimo
Nebūtina lankytis sporto klube. Didžiulę naudą sveikatai duoda ir pasivaikščiojimai sparčiu žingsniu. Reguliari mankšta ir fizinis aktyvumas apskritai gali padėti mažinti kraujospūdį, kontroliuoti svorį, valdyti stresą, pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Visi šie organizmo pokyčiai – be galo svarbūs mažinant insulto riziką.
5. Sveikai maitinkitės
Insulto pavojų didina ir nesubalansuota mityba. Patartina rinktis Viduržemio jūros regiono mitybą, kurioje vyrauja augalinės kilmės produktai. Kokias klaidas daro lietuviai?
Pasak medikų, blogiausia, kad žmonės nesureikšmina mitybos, nevertina jos įtakos ligų išsivystymui. Informacijos ir patarimų – milžiniški klodai. Tereikia jais pasikliauti.
Norint išvengti insulto patariama vartoti daugiau daržovių, vaisių, vengti raudonos mėsos (pvz. kiaulienos, jautienos), druskos. Su mityba susijusi yra rekomendacija vengti viršsvorio ar nutukimo, nes tai irgi didina insulto riziką.
6. Kontroliuokite cholesterolio kiekį
Insulto rizika auga ir dėl padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje. Vartojant vaistus, kurie mažina cholesterolį, tuo pačiu mažinama ir insulto rizika.
„Deja, nemaža dalis pacientų bijo vartoti šiuos vaistus, o baimės kyla iš mitų, kurie yra nepagrįsti. Pavyzdžiui, klaidingai manoma, kad cholesterolį mažinantys vaistai kenkia kepenims ar blogina atmintį ir sukelia silpnaprotystę“, – yra pastebėjęs Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas neurologas Paulius Puzinas.