Drėgmė ir cepelininis dangus – šaltojo sezono kasdienybė. Ir virusai puola: nosis bėga, gerklė skauda, erzina kosulys. Tačiau iki gyvo kaulo pažįstami simptomai gali slėpti ir mirtiną ligą.

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama iki 1500 naujų plaučių vėžio atvejų. Kiekvienais metais liga nusineša apie 1100 gyvybių. Medikai sako: mirčių būtų mažiau, jei plaučių vėžį pavyktų diagnozuoti anksti. Deja, dažnai liga nustatoma jau pažengusios stadijos.

Būna, plaučių vėžys apskritai neturi simptomų. Taip nutinka, kai navikas auga pačiame plaučių audinyje, kur nėra jokių skausmo receptorių, mechanizmų, kurie siųstų signalus.

Be to, pagrindinis plaučių vėžio požymis – ypač subtilus. Jei auglys įsimeta į bronchus, žmogus pradeda kosėti.

[[ge:lrytas:lrytas:21776052]]

„Bėda, kad kosulys nėra unikalus simptomas, būdingas tik plaučių vėžiui, – sako Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas gydytojas pulmonologas prof. Edvardas Danila. – Žmonės gali kosėti dėl įvairių priežasčių: bronchinės astmos, po persirgtos virusinės infekcijos, galų gale, yra jautrumas išorės dulkėms.

Jei žmogus neserga lėtine liga, atsiradęs kosulys jam yra aliarmo požymis: „Nenatūralu, aš neturėčiau kosėti.“ Bet jei žmogus rūko, nesvarbu, įprastas ar elektronines cigaretes, ilgainiui jis pradeda kosėti.“

[[ge:lrytas:lrytas:40240760]][[ge:lrytas:lrytas:38371491]][[ge:lrytas:lrytas:38919566]][[ge:lrytas:lrytas:39440296]]

Pavojus kyla, nes rūkorius pripranta prie kosulio, jis tampa gyvenimo normalybe. Paradoksalu, net tiesiogiai klausiamas pacientas simptomo nepaminės gydytojui. Sakys, kad kosulys „nestiprus“, „kaip pas visus“. Taip vėžį galima pražiopsoti.

Bet jei toks žmogus, kuriam įprasta kosėti, ima skųstis, gydytojas turėtų jį išsamiai ištirti.

– Būna, kosulys užsitęsia ir po gripo. Kokia trukmė yra normalu?

– Susirūpinti verta, jei kosulys užsitęsė ilgiau nei 3 mėnesius. Taip yra, nes virusas pažeidžia kvėpavimo takų epitelį – paviršinį sluoksnį. Jis pasidaro jautresnis ir reaguoja į aplinkinį oro pasikeitimą: temperatūrą, vėją, drėgmę. Dėl padidėjusio jautrumo gali pasireikšti kosulys.

Kol gleivinė neatsistato, tol kosulys išlieka. Įprastai plaučiuose tai užtrunka 2 mėnesius, bet gali ir šiek tiek ilgiau. Todėl, jei kosulys užsitęsė 3 mėnesius, reikėtų kreiptis į gydytoją ir pasidaryti krūtinės ląstos rentgenogramą.

– Sakykime, medikas kažką pastebėjo. Ar tai automatiškai reiškia, kad yra vėžys?

– Tai, ką įkvepiame, viskas lieka plaučiuose. Pavyzdžiui, biologiškai aktyvesnės dulkės ar virusai, bakterijos, kurios sukėlė infekcinę ligą, gali palikti randelius plaučiuose. Normalu, nes jie plaučių rentgenogramoje matomi kaip taškeliai, įvairūs židinėliai.

Šiuolaikiniame pasaulyje, jeigu suaugęs žmogus gyvena mieste, didesnei daliai randama tų taškelių. Todėl noriu nuraminti, kad 99 proc. atvejų tai nieko nereiškia. Radiologai žino, priklausomai nuo židinio dydžio, galima įvertinti struktūrą. Kai jis yra pusės ar vieno centimetro skersmens, pakankamai dideliu tikslumu galima pasakyti, ar yra piktybiškumo požymių.

Kartais paskiriama kontrolė: priklausomai nuo dydžio, formos ir kitų veiksnių, gali reikėti išsitirti po 3, 6 ar 12 mėnesių. Bet plaučių židinys jokiu būdu nėra lygu vėžys.

[[ge:lrytas:lrytas:40268458]]

– O ką sako žmonės, kuriems diagnozuojamas plaučių vėžys – nebuvo simptomų, ar tiesiog neatkreipė į juos dėmesio?

– Būna, kad liga aptinkama atsitiktinai, pavyzdžiui, atliekant profilaktinę sveikatos patikrą. Yra profesijų, kur periodiškai reikalinga krūtinės ląstos rentgenograma. Deja, šis tyrimas gali aptikti plaučių vėžio židinį tik tada, jei jis nemažesnis už centimetrą.

Ankstyvesnį vėžį galima pastebėti dalyvaujant širdies ir kraujagyslių ligų programoje – kompiuterinė tomografija apima ir nemažą plaučių dalį.

Dažniausiai plaučių neskauda, požymiai subtilūs, negali būti paranojikas ir sureaguoti į kiekvieną dilgčiojimą.

– Ar tiesa, kad plaučių vėžiu suserga ir žmonės, kurie nerūko?

– Taip, daug metų buvo manoma, kad plaučių vėžys lygu rūkantis žmogus. Bet laikai keičiasi, vis didesnė dalis pacientų – rūkę tik pasyviai arba visai nerūkę.

Kodėl tokie pokyčiai vyksta? Visų pirma, keičiasi aplinka, auga urbanizacija, žmonės gyvena tankiai, vis didesniuose miestuose, kur koncentruojasi pramonė. Be to, šyla klimatas.

Tai reiškia, kad ore yra daugiau kietųjų dalelių, jos pažeidžia kvėpavimo takus.

Kiekviena žmogaus organizmo ląstelė yra užprogramuota tam tikrai veiklai: vienos dalyvauja virškinime, kitos – kvėpavime. Tai lemia genetinė informacija. Kai ji pakinta, ląstelė pradeda elgtis kitoniškai, dažniausiai piktybiškai.

Kietosios dalelės, kurios įkvepiamos į plaučius, pakeičia genetinę informaciją, plaučių ląstelės užsiima neįprasta veikla.

Mes negalime pakeisti gyvenamosios vietos, nuolat kvėpuojame, todėl vyksta ląstelės genetinės informacijos pokyčiai, kurie ilgainiui tampa vėžiu.

Antrasis veiksnys – ilgėjanti gyvenimo trukmė. Anksčiau 50–60 metų žmogus buvo laikomas senu ar pagyvenusiu. O dabar 80-metis gali atrodyti jaunatviškai, jei gyvena sveikai.

Prognozės rodo, kad per artimiausius 10–15 metų dauguma plaučių vėžiu sergančių žmonių bus nerūkantys.

– Kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys plaučių vėžio išsivystymą?

– Rūkymas išlieka didžiausiu rizikos veiksniu, kai žmogus pats kviečiasi sau ligą. Ne tik plaučių vėžį, taip pat lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ir kitas ligas. Kitas dalykas, rizika kyla artimiems žmonėms, yra pasyvus rūkymas. Aplinkiniai yra priversti rūkyti, nes darbo vietoje ar šeimoje kažkas rūko. Pasyvus rūkymas gali būti prilygintas faktiškai kelioms cigaretėms per dieną.

Yra ir nemažai profesinių žalingų veiksnių. Visiems žinomas asbestas, laimei, Lietuvoje nėra tokia didelė problema. Visų kenksmingų medžiagų nevardinsiu, svarbu, kad kiekvienoje darbovietėje būtų tvarka, kuri saugotų darbuotojų sveikatą. Jeigu rekomenduojama dėvėti individualias ir kolektyvines apsaugos priemones, labai patariu jas naudoti.

[[ge:lrytas:lrytas:40268299]]

– Lietuvoje įgyvendinta bandomoji prevencinės patikros dėl plaučių vėžio programa. Kas buvo nustatyta?

– Anksti nustatyti plaučių vėžį yra labai sunku, praktiškai neįmanoma, nes jis 5–6 metus gali augti labai tyliai, be simptomų. Taigi, yra daug laiko, kai plaučių vėžys galėtų būti aptiktas ankstyvoje stadijoje.

Kol kas pats geriausias metodas yra krūtinės ląstos mažų dozių kompiuterinė tomografija. Tai yra gana paprastas, prieinamas, pakankamai saugus metodas. Apšvitos dozės labai mažos, problemos tikrai nėra, o nauda – milžiniška.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JAV, tokia atrankos programa egzistuoja jau seniai. Yra Europos komisijos rekomendacija kiekvienoje šalyje narėje pritaikyti tokią programą ir pas save.

Specialistai Lietuvoje ją sukūrė ir valdžios atstovams ji patiko, bet programos veikimą dar pasiūlė išbandyti realiame gyvenime. Buvome įsipareigoję ištirti tūkstantį sveikų žmonių nuo 50 iki 70 metų.

Norėjome pasižiūrėti ne tik į židinius, bet ir kitus plaučių darinius, kurie patenka į kompiuterinės tomografijos apžvalgos lauką.

Plaučiai yra gana didelis porinis organas, yra ne tik krūtinės ląstoje, bet ir šiek tiek nusileidžia į pilvo sritį. Todėl kompiuterinė plaučių tomografija apima ir širdį, tarpuplaučio struktūras, kasą, didelę dalį kepenų, antinksčių, inkstų. Todėl vienu tyrimu pabandėme nušauti kelis zuikius.

Ištyrėme 1014 žmonių ir 14 pacientų radome židinius, iš kurių ilgainiui išsivystys plaučių vėžys. 8 iš jų yra nerūkantys žmonės – dar vienas įrodymas, kad reikia tirti ir juos.

Net 18 proc. dalyvių buvo nusiųsti pas gydytoją specialistą dėl židinių, kurie yra kliniškai reikšmingi, t.y. aptiktos ankstyvos stadijos ligos, kurių net gydyti nereikės, jeigu žmogus susiims.

[[ge:lrytas:lrytas:40268301]]

Pavyzdžiui, yra širdies pokyčiai. Žmogui reikės atsisakyti rūkymo, persivalgymo, pradėti daugiau judėti ir jis išvengs ligų.

Tyrimo rezultatus pristatėme, išspausdinome tarptautiniame žurnale. Išgirdome, kad programa veikia, labai gera, bet kainuos tiek, jog Lietuva „nepakels“.

Tada Olandijoje įsikūrusi nepriklausoma tarptautinė mokslo organizacija paskaičiavo, kad nebus naštos valstybės biudžetui, bet per 5 metus bus sutaupyta milijonai eurų.

Kaip tai atsitinka? Tarkime, aptikome ligą labai ankstyvoje stadijoje, tada žmogus išvengia guldymo į ligoninę, vaistų, operacijų, mirties, nedarbingumo. Atrankos programai panaudoti pinigai grįžta.

Profesorius įvardijo esminį vėžio sukėlėją: „Žmogus pats kviečiasi sau ligą“