Gydytojai manė, kad negalavimų priežastis – dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) ir patarė pakeisti mitybą. Po kelių mėnesių jis mirė.
„Robas darė viską, ką gydytojai liepė, bet jam tik pablogėjo“, – pasakojo 36-erių metų Poppy iš Amesburio, Jungtinėje Karalystėje.
„Kai paaiškėjo, kad tai ne DŽS, jau buvo per vėlu. Negaliu patikėti, kaip greitai tai įvyko“, – sielojosi našle likusi 2 vaikų mama.
Išsivystė baimė maistui
Klastinga liga jos vyro gyvybę pasiglemžė praėjus 4 mėnesiams nuo pirmojo apsilankymo pas šeimos gydytoją. Iš vestuvių ir kitų renginių duoną valgęs vyras dirbo naktimis ir savaitgaliais, nemažai keliavo po Pietų Angliją.
Aktyvus žmogus galėjo pervargti, tad iš pradžių jo simptomai atrodė lengvi ir pakenčiami.
„Po valgio jam pasireikšdavo pilvo skausmai ir viduriavimas“, – prisiminė Poppy.
„Manėme, gal jis netoleruoja pieno produktų, tokių atvejų yra jo šeimoje. Iš pradžių juokėmės ir sakėme: „Galbūt tau reikia atsisakyti sūrio, Robai“, – pasakojo moteris.
Bet palaipsniui vyro savijauta blogėjo. Vos spėjęs pavalgyti jis jau turėjo bėgti į tualetą.
„Priėjo iki tokio lygio, kad maistas gąsdino Robą, nes jis žinojo, kas laukia po to“, – sakė Poppy.
Sunkiai pastovėjo ant kojų
Negana to, Robą kamavęs nuovargis ėmė kelti vis didesnį nerimą. Vyras užmigdavo vos atsisėdęs ant sofos, galėjo „atsijungti“ net prie pietų stalo. Galop jam pasidarė sunku atsikelti iš lovos.
„Jis atrodė išblyškęs ir nusilpęs, ėmė kristi svoris. Kiekvieną savaitę jo drabužiai darėsi vis laisvesni. Vyras ėmė nykti tiesiog mano akyse“, – pasakojo moteris.
Tačiau, pasak jos, medikai nekėlė panikos.
„Jis tiek daug kartų lankėsi pas šeimos gydytoją, – prisiminė Poppy. – Medikai pasakė, kad tai dirgliosios žarnos sindromas, liepė vesti maisto žurnalą, valgyti lengvus patiekalus, atsisakyti mėsos, pieno produktų ir glitimo. Ir jis tiksliai laikėsi visų nurodymų.“
Moteris pridūrė, kad kraujo tyrimo rezultatai buvo normalūs, o gydytojai nematė reikalo nuodugniau ištirti jos vyrą.
„Mums buvo pasakyta atsipalaiduoti. Žvelgdama į praeitį, negaliu patikėti, kaip lengvai buvo nurašyti jo simptomai“, – sielvartavo Poppy.
Ji pridūrė, kad vyras nebuvo iš tų, kurie skundžiasi. Jis dirbo, nors ir jautė skausmą, nuolat silpo.
Vasaros pabaigoje 2 vaikų tėvo sveikata smarkiai pablogėjo.
„Jis negalėjo valgyti be skausmo. Pabandęs ką nors įsidėti į burną, imdavo vemti“, – prisiminė Poppy.
Vyras tiek nusilpo, kad sunkiai pastovėjo ant kojų. Tada ėmė blogėti jo klausa. Vėliau gydytojai paaiškino, kad taip gali nutikti, kai žmogus greitai numeta daug svorio.
Pradėjo vemti krauju
Tačiau iki paskutinės akimirkos niekam nekilo įtarimas, kad Robui gali būti vėžys. Poppy sakė, kad apie tokius dalykus negalvoji, kai žmogui 37-eri.
„Galvoji apie stresą, mitybą, virškinimo sutrikimus“, – paaiškino moteris.
Vieną dieną Robas pradėjo vemti krauju. Tuomet vyras pats nuvažiavo į ligoninę. Priimamojo gydytojai pagaliau paskyrė jam vaizdinį tyrimą. Rezultatai buvo siaubingi.
„Visur augliai – kepenyse, žarnyne, skrandyje, net kauluose. Nebuvo nė centimetro, kurį jie galėtų išgelbėti“, – sakė Poppy.
Robui buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos kasos vėžys – labai agresyvi liga. Ji gali užklupti bet kurį asmenį, nepriklausomai nuo amžiaus, ir yra viena mirtiniausių vėžio formų. Jungtinėje Karalystėje kasos vėžys kasmet pražudo 10 000 žmonių, o pusė jų miršta per tris mėnesius nuo diagnozės.
Deja, penkerių metų išgyvenamumas siekia tik 7 procentus. Iš dalies tai lemia nespecifiniai simptomai, tad dažnai liga diagnozuojama, kai vėžys jau būna išplitęs.
„Gydytojai Robui pasakė, kad nieko negali padaryti. Jokio gydymo ar vilties, tik galimybė apmalšinti skausmą“, – pasakojo Poppy.
Netrukus po diagnozės vyras buvo perkeltas į hospisą. Moteris pastebėjo, kad Robas susitaikė su mirtimi, net juokavo, jog jam pagaliau nebereikia dirbti savaitgaliais.
„Toks buvo jis. Neprarasdavo humoro jausmo net tamsiausiomis akimirkomis“, – sakė Poppy.
Prakeiksmu tapusi liga
Pora augino du sūnus, tuo metu abu buvo jaunesni nei 2 metų. Moteris prisiminė, kad nebuvo, kada verkti: turėjo rasti laiko ir mirštančiam vyrui, ir berniukams.
Praėjus vos 3 savaitėms nuo diagnozės nustatymo, 2024 m. gegužės 15 d., Robas mirė.
Tragiška, bet tai nebuvo pirmas kartas, kai kasos vėžys pražudė Poppy artimą žmogų. 2019 m. rudenį nuo šios ligos mirė ir jos tėtis.
Vyras kentėjo tyliai ir niekam nesiskundė. Kai gydytojai jam nustatė kasos vėžį, šaukštai buvo po pietų – jis mirė po 3 dienų.
„Niekada neįsivaizdavau, kad dėl tos pačios ligos prarasiu ir savo vyrą. Kaip žaibas gali du kartus trenkti į tą pačią vietą?“, – retoriškai klausė Poppy.
Parengta pagal „The Sun“ inf.