Kova su šia liga nesibaigia net ir pasibaigus aktyviam gydymui. Specialistai pabrėžia, kad vis daugiau dėmesio būtina skirti tam, kas vyksta po jo – organizmo atsistatymui ir gyvenimo kokybei.
Daugiau nei 90 proc. atvejų – dėl tos pačios priežasties
Didžioji dalis gimdos kaklelio vėžio atvejų kyla dėl tos pačios priežasties: žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Dėl ŽPV sukeltų gimdos kaklelio ląstelių pakitimų liga išsivysto daugiau nei 90 proc. atvejų. Todėl specialistai pabrėžia prevencijos priemonių svarbą: reguliarių profilaktinių patikrinimų ir skiepijimo nuo ŽPV.
„Odontologai pataria“: žmogaus papilomos viruso ir burnaryklės vėžio ryšys
Skiepai rekomenduojami tiek mergaitėms, tiek berniukams, siekiant sumažinti viruso plitimą visuomenėje ir ilgalaikę vėžio riziką.
Lietuvoje jau nuo 2004 m. vykdoma nemokama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kurioje gali dalyvauti 25–59 metų moterys. Patikros metu atliekamas PAP testas leidžia anksti nustatyti ikivėžinius pakitimus ir užkirsti kelią šiai pavojingai ligai. Tačiau gydytojai atkreipia dėmesį, kad patikros galimybe pasinaudoja ne visos moterys.
Susiję straipsniai
Gydymo pasekmės
Nustačius gimdos kaklelio vėžį, gydymas parenkamas individualiai – atsižvelgiant į ligos stadiją, naviko dydį, pacientės amžių, vaisingumo planus ir bendrą sveikatos būklę. Dažniausiai taikomas kompleksinis gydymas: operacija, radioterapija, chemoterapija, o kai kuriais atvejais ir imunoterapija.
Intensyvi kova su onkologine liga neišvengiamai paveikia organizmą. Gydytoja chemoterapeutė Daiva Andzevičienė pabrėžia, kad šiuo metu nėra vėžio gydymo be šalutinio poveikio:
„Šiandien praktiškai nėra vėžio gydymo būdų, kurie kartu su piktybinėmis ląstelėmis neveiktų ir sveikųjų. Tai lemia nepageidaujamus poveikius: pakinta kraujo rodikliai, sumažėja baltųjų kraujo kūnelių skaičius, pacientai tampa imlesni infekcijoms, stokoja energijos, jiems greičiau atsiranda kraujosruvos. Šių poveikių stiprumą nulemia vartojami vaistai ir jų dozės“, – teigia D. Andzevičienė.
Pasibaigus aktyviam gydymui, daugelis pacienčių susiduria su ilgalaikiais sunkumais – virškinimo sutrikimais, silpnumu, sutrikusiu imunitetu, skausmu, nerimu, miego problemomis, apetito stoka. Pasak gydytojos, po chemoterapijos gali sutrikti žarnyno mikrobiota, sumažėti ląstelinis imunitetas, o vaistų metabolitai papildomai apkrauna kepenis ir inkstus, tad gali sutrikti šių organų veikla.
„Daugelį šių pasekmių galima valdyti – vienas skiriant vaistus ar specialios medicininės paskirties preparatus, kitas, pagal paciento galimybes, koreguojant mitybą, keičiant gyvenseną ir skatinant fizinį aktyvumą“, – aiškina gydytoja chemoterapeutė.
Kaip greičiau atgauti jėgas?
Kalbant apie atsistatymą po gydymo, vis dažniau aptariamos ir fitoterapijos galimybės. Žinomas farmacininkas bei žolininkas Virgilijus Skirkevičius pažymi, kad tam tikri augalai turi biologiškai aktyvių medžiagų, galinčių padėti organizmui greičiau atsistatyti.
„Po onkologinio gydymo itin svarbūs tampa citotoksiškai, tai yra, prieš vėžį veikiantys augalai ir jų veikliosios medžiagos alkaloidai – chelidoninas, protopinas, stylopinas, berberinas.
Šių medžiagų yra didžiojoje ugniažolėje – augale, augančiame ir mūsų patvoriuose. Alkaloidai turi antimikrobinį, priešuždegiminį, priešvėžinį poveikį. Taip pat atpalaiduoja žarnyno ir tulžies latakų raumenis, skatina tulžies išsiskyrimą, dėl to sumažėja spazmai, pikinimas, pagerėja virškinimas. Ugniažolėje randamas berberinas, turintis gliukozę reguliuojančių savybių“, – sako V. Skirkevičius.
Anot eksperto, onkologinio gydymo metu didelis krūvis tenka kepenims, todėl svarbu palaikyti jų funkciją.
„Jei glikemija nevaldoma, ilgainiui gali išsiderinti skydliaukės, antinksčių veikla, centrinė nervų sistema, išsivystyti ilgalaikė nemiga. Berberinas pasižymi ir priešuždegiminėmis savybėmis, turi poveikį mikrobiotai. Pats onkologinis gydymas ir ląstelių įjautrinimas sukelia uždegimą, todėl fitopreparatai gali padėti moduliuoti imuniteto atsaką, uždegimą, medžiagų metabolizmą, gliukozės apykaitos procesus ir insulino jautrumą“, – paaiškina farmacininkas.
Tačiau žolininkas – vaistininkas įspėja – augalinės priemonės, kaip pagalba po aktyvaus onkologinės ligos gydymo, turi būti taikomos atsakingai, konsultuojantis su medikais – savarankiškai jų vartoti nereikėtų.
„Tokių augalų kaip ugniažolė negalima vartoti savarankiškai – patiems gaminti arbatas, nuovirus nepatartina, nes virinant šį augalą jis tampa toksiškas, o tai gali pakenkti kepenims. Kartu su Lietuvos ir Ukrainos mokslininkais sukūrėme saugius ugniažolės preparatus su gysločiu bei medetka, esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui, vėžio profilaktikos metu po specifinio gydymo“, – įžvalgomis dalinasi žolininkas.
Pasak specialisto, fitoterapijos galimybės onkologijoje ypač reikšmingos kalbant apie gyvenimo kokybės gerinimą po intensyvaus gydymo. Tinkamai paskirtos priemonės gali padėti sumažinti nepageidaujamus poveikius, greičiau atgauti jėgas, sustiprinti ląstelinį imunitetą ir padėti išvengti atkryčio.