Naujasis pasaulį šiurpinantis Nipos virusas: prasideda nekaltai, o baigiasi smegenų uždegimu

Susirgimai jau fiksuoti Bangladeše, Indijoje, Malaizijoje, Filipinuose ir Singapūre, o daugiausiai – 341 atvejis ir 241 mirtis – užregistruota Bangladeše.

Indija skubiai imasi veiksmų, siekdama sustabdyti Nipos viruso protrūkį rytinėje Vakarų Bengalijos valstijoje.

Pasak pareigūnų, beveik 200 žmonių buvo izoliuoti, nes buvo nustatyta, kad jie turėjo kontaktų su užsikrėtusiais pacientais. Ministerija teigia, kad visi jie buvo be simptomų, o virusų testai buvo neigiami.

Tačiau Vakarų Bengalijos atvejai sukėlė susirūpinimą visoje Azijoje, ir kelios šalys įvedė naujus Covid tipo sveikatos patikrinimus oro uostuose, į kuriuos atvyksta skrydžiai iš šio regiono.

Nipa yra mirtinas virusas, kurio vakcinos ar vaistų nėra. Pasaulio sveikatos organizacija jį laiko didelės rizikos patogenu. Ekspertai teigia, kad žmonių užsikrėtimo atvejai yra reti ir paprastai pasitaiko, kai virusas perduodamas iš šikšnosparnių, dažniausiai per užkrėstus vaisius.

Nipos viruso infekcija dažniausiai prasideda nespecifiniais simptomais, todėl ją sunku anksti nustatyti.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, inkubacinis laikotarpis paprastai trunka nuo 4 iki 21 dienos, nors ankstesnių protrūkių metu retais atvejais buvo užfiksuoti ilgesni laikotarpiai nuo užsikrėtimo iki ligos pasireiškimo.

Paprastai pacientai suserga staigia gripą primenančia liga, kuriai būdinga karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmas ir nuovargis.

Kai kuriais atvejais taip pat pasireiškia kvėpavimo takų simptomai, tokie kaip kosulys, dusulys ar pneumonija, nors šių simptomų pasireiškimo laikas ir sunkumas gali labai skirtis.

Sunkiausia ir labiausiai būdinga Nipos infekcijos komplikacija yra smegenų uždegimas, žinomas kaip encefalitas. Neurologiniai simptomai, įskaitant sumišimą, sąmonės sutrikimus, traukulius ar komą, paprastai pasireiškia po kelių dienų ar savaičių nuo ligos pradžios.

Kai kuriems pacientams taip pat gali išsivystyti meningitas.

Nipos virusas siejamas su dideliu mirtingumu, kuris, priklausomai nuo protrūkio ir viruso štamo, svyruoja nuo 40 iki 75 procentų.

Pasak Jungtinės Karalystės sveikatos saugumo agentūros turimos naujausios informacijos, išgyvenusieji gali patirti ilgalaikius neurologinius padarinius, pavyzdžiui, nuolatinius traukulius ar asmenybės pokyčius.

Retais atvejais buvo pranešta, kad dėl viruso atsinaujinimo ar reaktyvavimo encefalitas pasikartoja praėjus keliems mėnesiams ar net metams po pirminės infekcijos.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Nipos virusas yra zoonozinis patogenas, kuris gali būti perduodamas iš gyvūnų žmonėms ir iš žmogaus žmogui.

Pagrindiniai natūralūs nešiotojai yra vaisiaėdžiai šikšnosparniai (Pteropus rūšys); žmonės gali užsikrėsti tiesiogiai kontaktuodami su užsikrėtusiais šikšnosparniais ar kitais gyvūnais arba vartodami maistą, užterštą šikšnosparnių seilėmis, šlapimu ar išmatomis.

Taip pat buvo pranešta apie perdavimą iš žmogaus žmogui, ypač per artimą kontaktą su užsikrėtusio asmens kūno skysčiais.

Nipos virusas pirmą kartą buvo identifikuotas 1999 m. po encefalito ir kvėpavimo takų ligų protrūkio tarp kiaulių augintojų ir kitų asmenų, kurie turėjo artimą kontaktą su užsikrėtusiomis kiaulėmis Malaizijoje ir Singapūre. Šis atvejis lėmė, kad Nipos virusas buvo pripažintas kaip rimtas zoonozinis patogenas, galintis plisti iš gyvūnų žmonėms.

Nuo tada Pietų Azijoje buvo užregistruoti pakartotiniai protrūkiai. Atvejai buvo užregistruoti šiaurės rytų Indijoje ir keliuose Bangladešo rajonuose, o Bangladeše protrūkiai pasitaiko beveik kiekvienais metais nuo 2001 m.

Pietų Indijoje, Keralos valstijoje, 2018 m. buvo užregistruotas pirmasis Nipos viruso protrūkis, o vėlesniais metais pasitaikė pavieniai atvejai.

Be Pietų Azijos, infekcijos buvo užregistruotos ir Filipinuose, tyrimai rodo, kad jas sukėlė Nipos virusas arba artimai susijęs Nipos tipo štamas.

Moksliniai tyrimai nustatė, kad vaisiaėdžiai šikšnosparniai yra natūralus viruso rezervuaras. Nipos virusas buvo izoliuotas iš šikšnosparnių šlapimo Malaizijoje, o antikūnai buvo aptikti mažiausiai 23 šikšnosparnių rūšių visoje Azijoje, taip pat kai kuriose Afrikos dalyse, įskaitant Ganą ir Madagaskarą.

Nepaisant šio plačiai paplitusio gyvūnų rezervuaro, patvirtinti žmonių protrūkiai iki šiol apsiribojo Pietų ir Pietryčių Azija, paprastai pasitaikydavo kaimo ar pusiau kaimo vietovėse, kur yra didesnė žmonių, šikšnosparnių ir naminių gyvūnų kontaktų tikimybė, teigia PSO.

„Nipos viruso perdavimas iš žmogaus žmogui taip pat buvo užregistruotas tarp užsikrėtusių pacientų šeimos narių ir slaugytojų“, – teigia PSO.

Šiuo metu nėra įrodyto, tikslinio Nipos viruso infekcijos gydymo, taip pat nėra patvirtintos vakcinos, kuri padėtų jos išvengti.

Pacientų priežiūra išlieka daugiausia palaikomoji, sutelkta į simptomų ir komplikacijų, kai jos atsiranda, valdymą.

Pasaulio sveikatos organizacija šį virusą įtraukė į savo mokslinių tyrimų ir plėtros plano prioritetinių patogenų sąrašą, kuriame nurodomos epidemijos grėsmės, reikalaujančios skubių mokslinių tyrimų.

Kadangi vakcinos nėra, Nipos viruso infekcijos prevencija priklauso nuo informuotumo ir paprastų apsaugos priemonių. Visuomenės sveikatos patarimai yra sutelkti į kontaktų su virusu, nesvarbu, ar jis yra iš šikšnosparnių, gyvūnų, ar užsikrėtusių žmonių, mažinimą.

Šikšnosparniai yra pagrindiniai Nipos viruso nešiotojai. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose patariama vengti vartoti termiškai neapdorotą datulių palmių sulą ar vaisius, kurie galėjo būti užkrėsti šikšnosparnių.

Šviežias datulių palmių sultis virinant ir vaisius kruopščiai plaunant ar nulupant galima sumažinti riziką. Sveikatos agentūra pataria išmesti visus vaisius, ant kurių matyti šikšnosparnių įkandimų žymės.

Žmonės, dirbantys su sergančiais gyvūnais, jų audiniais arba skerdžiantys gyvūnus, turėtų dėvėti pirštines ir apsauginius drabužius. Reikėtų kuo labiau sumažinti kontaktus su užkrėstomis kiaulėmis, o kiaulių fermos, esančios vietovėse, kuriose gyvena vaisiaėdžiai šikšnosparniai, turėtų imtis priemonių, kad apsaugotų pašarus ir aptvarus nuo šikšnosparnių.

Reikėtų vengti artimo, neapsaugoto kontakto su Nipah virusu užsikrėtusiais žmonėmis. Norint sustabdyti viruso plitimą, būtina reguliariai plauti rankas po sergančių žmonių priežiūros ar lankymo.