Naujų vėžio atvejų skaičius Lietuvoje jau maždaug 15 metų išlieka panašus, sako Nacionalinio vėžio centro (NVC) direktorius Valdas Pečeliūnas.

„Reiškia, mes turime stabilizavimą. Tai – gera žinia“, – trečiadienį surengtos spaudos konferencijos metu sakė V.Pečeliūnas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį ir į kitą onkologinės situacijos rodiklį. Pasak NVC vadovo, pagal vėžio ligotumą Lietuva yra viena lyderių Europos Sąjungoje, tačiau, nors ir skamba liūdnai, tai yra teigiama tendencija.

„Antras dalykas, paradoksali naujiena – ligotumas: kiek žmonių Lietuvoje gyvena su vėžio diagnoze. Šitoje vietoje Lietuva yra išskirtinė. Nuo 2000-ųjų metų, per 25 metus šis skaičius padidėjo 2,5–3 kartus.

[[ge:lrytas:lrytas:36564610]]

Atrodo blogai, bet tai tiesiog atspindi, kad žmonės išgyvena su vėžiu, jie gyvena geriau ir ilgiau“, – dėstė V.Pečeliūnas.

Pasak jo, tam yra dvi pagrindinės priežastys – ankstyvesnė vėžio diagnostika ir efektyvesnių gydymo metodų taikymas.

[[ge:lrytas:lrytas:38579399]][[ge:lrytas:lrytas:40794397]][[ge:lrytas:lrytas:40874030]][[ge:lrytas:lrytas:41199455]]

Naujienų portalas Lrytas jau rašė, kad bendras onkologine liga sergančiųjų skaičius Lietuvoje išaugo nuo 59 tūkst. pacientų 2001 m. iki daugiau nei 141 tūkst. su vėžio diagnoze gyvenančių žmonių 2023 m.

„Pagrindinė mano žinutė visuomenei: dalyvaukite ankstyvosios diagnostikos programose, nes tai yra pats efektyviausias būdas nugalėti vėžį“, – pabrėžė V.Pečeliūnas.

Jo teigimu, artimiausiais metais padidintas dėmesys bus skiriamas, kaip paskatinti žmonės prevenciškai išsitirti dėl vėžio.

Pas gydytoją patenka per mažiau nei mėnesį

NVC direktoriaus pavaduotojas medicinai gydytojas urologas Marius Kinčius akcentavo, kad kilus įtarimui dėl galimos onkologinės ligos pacientai gali pasinaudoti „žaliuoju koridoriumi“ – pagreitinta tvarka gauti gydytojo konsultaciją ir tyrimus.

„Žaliojo koridoriaus“ pagrindinė dalis yra atvejo vadybininko institucija, kuri padeda mums, gydytojams, organizuoti tyrimus, specialistų konsultacijas, laiku priimti gydymo taktiką.

Ši sistema galioja dvejus metus, matome tobulintinų dalykų. Lyginamės su Vakarų Europos šalimis. Sakykime, Jungtinėje Karalystėje tik 5 proc. per „žaliąjį koridorių“ pas gydytoją patekusių pacientų yra nustatoma onkologinė liga. Skandinavijos šalyse – Danijoje, Švedijoje – šis skaičius yra daug didesnis, apie 50 proc.

Lietuvoje matome, kad kai kurie kriterijai, pagal kuriuos mes pacientą nukreipiame į „žaliąjį koridorių“, yra per griežti. Pacientai neretai pasiklysta tyrimuose pirminėje, antrinėje grandyse; dėl to pasitaiko atvejų, kad kreipiasi pavėluotai“, – spaudos konferencijos metu pasakojo M.Kinčius.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė antrino, kad teigiamus pokyčius atspindi apklausų rezultatai.

„77 proc. žmonių nuo ligos įtarimo iki pirmo vizito pas gydytoją onkologą praeina ne daugiau nei mėnuo. Tai yra labai geras skaičius, tarptautiniu lygiu galime tuo didžiuotis.

Tačiau yra 4 proc. žmonių, kuriems tas kelias trunka 6, 12, 15 mėnesių. Tai yra daugiau nei septyni šimtai žmonių. Jei paskaitysi jų istorijas, ten yra labai daug nuoskaudų, pasimetimo ir labai daug galvojimo, kad sistema manęs nematė, sistemai aš nerūpėjau. Būtent šitie pavyzdžiai skatina sistemą neužmigti, ieškoti kitų sprendimų“, – sakė N.Čiakienė.

[[ge:lrytas:lrytas:41216554]]

„Virtuali ligoninė“

NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė, gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. dr. Birutė Brasiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuvoje gerėja vaistų nuo vėžio prieinamumas.

„Pastaruosius keletą metų klinikoje mes stebime ženklų pokytį, kai prasidėjo adekvatus vaistų prieinamumas ir tokio atotrūkio, kurį jautėme seniau, nebėra.

Taip pat pridėčiau, kad nuo pernai mes turime biožymenų prieinamumą. Reiškia, mes turime tikslią diagnotiką ir inovatyvius gydymo metodus“, – sakė B.Brasiūnienė.

NVC Chirurginės onkologijos centro vadovas Audrius Dulskas teigė, kad vis dažniau pasitelkiama „virtuali ligoninė“, kai pacientas anksti išleidžiamas į namus, bet jam įduodamas išmanusis laikrodis ir išmanusis telefonas, tad medikai gali ir toliau stebėti jo gyvybines funkcijas: pulsą, kūno temperatūrą, kraujospūdį, deguonies įsisotinimą kraujyje.

Jei bent vienas rodiklis pablogėja, pavyzdžiui, pacientas pradėjo karščiuoti, gydytojas iš karto gauna pranešimą į savo telefoną. Vienu metu taip prižiūrėti NVC medikai gali iki 20 ligonių.

Be to, pacientų siunčiamas žaizdų nuotraukas ir užpildytas anketas apdoroja dirbtinis intelektas.

„Tokiu būdu mes sutaupome valstybės lėšas, nes ligonį anksti išleidžiame į namus; sumažiname komplikacijų riziką, tausojame žmogiškuosius išteklius ir trumpiname eiles, t.y. pacientui anksti išvykus į namus jo lovą ligoninėje jau gali užimti kitas pacientas“, – paaiškino A.Dulskas.

[[ge:lrytas:lrytas:41216552]]

Spaudos konferenciją inicijavęs Seimo narys Saulius Čaplinskas pabrėžė, kad svarbios ne tik medikų pastangos, bet ir gyventojų įsitraukimas.

„Pagalba yra, bet reikia pačiam pasirūpinti savo ir savo artimųjų sveikata, pasinaudoti ta galimybe, kad gyvenimas su vėžiu galėtų būti toks pats pilnavertiškas“, – sakė S.Čaplinskas.

Vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena.

Pagarsino vėžio sergamumo skaičius: „Lietuva yra išskirtinė“ (1)