Kosulys, sloga ir karščiavimas – žiemą tai tampa beveik kasdienybe. Bet svarbu atsakyti į klausimą, ar tai tik paprastas virusas, ar – rimtas signalas, kad reikia gydytojo?

Dauguma atvejų gripas – lengva liga, tačiau pasitaiko ir sunkų formų, kai išsivysto gyvybei pavojingos komplikacijos.

„Sunkiausia ligos forma įprastai pasitaiko žmonėms, kurie turi papildomų rizikų: yra vyresnio amžiaus, serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, gauna imunosupresinius vaistus, neišnešioti naujagimiai, kūdikiai.

Tiems žmonėms dažnai prireikia papildomos pagalbos, neretai tenka ir gultis į ligoninę“, – pasakojo Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Ligita Jančorienė.

[[ge:lrytas:lrytas:41155753]]

Šaltuoju metų laiku Lietuvoje siaučia respiracinis sincitinis virusas (RSV). Tai – vienas dažniausių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjų.

„Tai labai paplitęs virusas, kuris cirkuliuoja visame pasaulyje. Jo sezoniškumas sutampa su gripo sezonu“, – sakė infekcinių ligų gydytoja Birutė Zablockienė ir paaiškino, kaip galima užsikrėsti šiuo virusu.

[[ge:lrytas:lrytas:41388587]][[ge:lrytas:lrytas:41388879]][[ge:lrytas:lrytas:41435823]]

„Tai yra oro lašeliais – kalbant, kosint, čiaudint – nuo sergančio asmens arba nuo nešiotojo. Taip pat reikėtų žinoti, kad šis virusas gali pakankamai ilgai išsilaikyti ant aplinkos paviršių, net iki 30 valandų.

Todėl jei rankos yra užteršiamos kvėpavimo takų sekretu ir liečiamas veidas, akys, nosis, burna, tai šiuo būdu taip pat galima perduoti virusą“, – įspėjo B. Zablockienė.

RSV smogė visa jėga

Gydytoja vaikų pulmonologė doc. dr. Sigita Petraitienė pasakojo, kad būtent šiuo metu Santaros klinikose fiksuojamas RSV sergančių vaikų padidėjimas.

Medikė akcentavo, kad liga rimčiausiai griebia mažus vaikus, ypač pavojinga kūdikiams iki 2 metų. Ji taip pat pažymėjo, kad ligos požymiai skiriasi, priklausomai nuo amžiaus.

„Sveikas paauglys bus tiesiog besimptomis nešiotojas ir nežinos, kad gali užkrėsti savo mažą broliuką ar sesutę. Darželinukams tai pasireiškia kaip sloga, lengvas bronchitas, dėl to net nevertėtų kreiptis į gydytoją.

O patys mažiausi, iki 2 metų, serga specifine mažų vaikų liga, ūminiu bronchelitu. Tai nulemia anatominiai vaikų ypatumai – mažųjų broncheolės yra labai siauros, todėl užtenka gleivinei paburkti labai nedaug ir mes turime užsikimšimą, kai oras negali normaliai praeiti. Tada vaikui reikalingas gydymas deguonimi“, – dėstė S. Petraitienė.

Pasak jos, šįkart RSV sezonas Lietuvoje prasidėjo gana vėlai.

„Spalį, lapkritį, gruodį gūžčiojome pečiais, nes tokių vaikų nematėme. Bet kai prasidėjo sausis, RSV smogė visa jėga. Turime didesnių vaikų – 2 ir 3 metų – kurie pakankamai sunkiai serga RSV sukelta pneumonija.

Jie į ligoninę guldomi, kai dėl kvėpavimo nepakankamumo reikia deguonies arba intraveninio skysčio. Paskutinėmis dienomis būtent tokie vaikučiai ir gydomi skyriuje“, – pasakojo S. Petraitienė.

Pasak gydytojos, situaciją sunkina ir tai, kad vaikai užsikrečia keliais virusais iš karto.

[[ge:lrytas:lrytas:41461855]]

Vaistai – pačioje ligos pradžioje

Gripo, koronaviruso ir RSV simptomai panašūs, todėl gydantis namuose virusus atskirti sudėtinga. Ar yra kokia prasmė išsiaiškinti, kuo žmogus serga iš tikrųjų?

„Vertėtų žinoti, nes prieš kai kuriuos sukėlėjus mes turime specifinį gydymą – pabrėžė L. Jančorienė. – Pirmiausia, turime antivirusinius vaistus gripui gydyti, visiems žinomą oseltamivirą, kuris gali būti skiriamas ir vaikams, ir nėščiosioms, ir suaugusiems žmonėms.

Taip pat turime specifinį gydymą ir prieš COVID-19, tik jis labiau orientuotas į didžiausios rizikos asmenis.“

Pasak gydytojos, būtent rizikos grupės žmonėms vertėtų atlikti greituosius testus ar apsilankyti pas gydytoją.

„Bet jei tai yra jaunas suaugęs žmogus ir neturi didesnių rizikų, net nėra tokios taktikos, kad jis turėtų gauti antivirusinius vaistus net tuomet, kai yra patvirtintas gripas. Antimikrobinius vaistus turime vartoti racionaliai, nes perteklinis jų naudojimas veda prie bakterijų atsparumo ir mažesnio vaistų veiksmingumo.

O jaunas žmogus, jei neturi papildomų rizikų, vis tiek dažniausiai pasveiksta savaime“, – paaiškino L. Jančorienė.

Ji pridūrė, kad oseltamiviras turėtų sutrumpinti ligos trukmę ir sumažinti rimtų komplikacijų riziką. Tačiau svarbu jį pradėti vartoti pačioje ligos pradžioje.

Didžiausios klaidos

Gydytojos patvirtino, kad persirgus vienu virusu tą pačią žiemą juo užsikrėsti žmogus jau neturėtų dėl susidariusio imuniteto. Tačiau ligos metu pažeidžiamas kvėpavimo takų epitelis, todėl organizmas yra imlesnis kitiems virusams.

[[ge:lrytas:lrytas:41461841]]

„Infektologų požiūriu viena didžiausių klaidų yra savigyda ir atkaklus noras vartoti antibiotikus. Deja, yra supratimas, kad antibiotikas neva gali gelbėti visais atvejais: nuo peršalimo, karščiavimo, nežiūrint to, kad esant virusinei infekcijai antibiotikas nedaro jokio poveikio“, – pabrėžė L. Jančorienė.

Ji pastebėjo, kad antibiotikai – receptiniai vaistai, todėl šeimos gydytojai kartais sulaukia net nepagrįsto pacientų spaudimo išrašyti medikamentus, kurie jiems nebūtini.

Kita problema susirgus – piktnaudžiavimas nesteroidiniais vaistais.

„Paracetamolis yra vienas iš kepenims saugiausių vaistų, tačiau tik tada, jei vartojamas tinkamomis dozėmis. Jei kiekiai per dideli, gali būti liūdnų pasekmių“, – įspėjo L. Jančorienė.

Ne gripas ir ne COVID-19: šią žiemą Lietuvai visa jėga smogė kitas virusas