Kauno klinikų Širdies chirurgijos skyriaus vadovas, Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugijos prezidentas, profesorius Povilas Jakuška pasakoja, kad aortos atsisluoksniavimas – rimta ir tiesiogiai gyvybei pavojinga būklė, kai įplyšta aortos sienelės vidinis sluoksnis, kraujas pradeda skverbtis tarp aortos sienelės sluoksnių, ir taip įvyksta atsisluoksniavimas.
„Tokiu būdu aortoje susidaro du spindžiai: tikrasis ir netikrasis – atsluoksniuotas, kuris gali tęstis išilgai aortos nuo jos pradžios ties širdimi, iki pilvinės aortos išsišakojimo į kojų arterijas.
Kraujas, tekėdamas netikruoju aortos spindžiu, spaudžia tikrąjį, ir taip blogina kraujo patekimą į iš aortos išeinančias kraujagysles. Dėl blogėjančio aprūpinimo krauju sutrinka smegenų, pilvo organų, rankų ir kojų kraujotaka. Laiku neatstačius kraujotakos pakitimai organuose tampa negrįžtami“, – įspėja kardiochirurgijos profesorius.
Liūdna statistika – daugiau nei pusė lietuvių turi antsvorio: kainą vertina labiau nei sveikatą
Dažniausios priežastys, sukeliančios aortos disekaciją – silpna aortos sienelė ir aukštas kraujospūdis. Šį sveikatos sutrikimą gali paskatinti ne tik hipertenzija, bet aterosklerozės sukelti aortos sienelės pažeidimai, išsiplėtusi aorta (aneurizma), įgimtos būklės – dviburis aortos vožtuvas, aortos koarktacija, krūtinės traumos ir sanarių ligos: Marfano, Ehlers-Danlos, Loeys-Dietz sindromai.
Rūkymas ir stimuliuojantys narkotikai (tarkime, kokainas) irgi stipriai padidina riziką susirgti šia liga.
Susiję straipsniai
Aortos disekacija dažniau pasitaiko vyrams nei moterims, yra diagnozuojama 60–70 metų amžiaus pacientams, bet gali pasireikšti ir jauniems: ypač sergantiems genetinėmis ar jungiamojo audinio ligomis.
Neignoruokite simptomų
Kauno klinikų Širdies chirurgijos skyriaus vadovas, profesorius P. Jakuška primena, kad aortos atsisluoksniavimas (disekacija) gali būti dažnai suvokiamas klaidingai, būklę maišant su širdies priepuoliu.
Krūtinėje ar nugaros srityje jaučiamas stiprus, plėšimą primenantis skausmas gali plisti į pilvą, kaklą ar pečių sritį. Rečiau stebimas alpimas, šoko simptomai ar ūmūs neurologiniai simptomai – silpnumas, regėjimo sutrikimai, sąmonės aptemimas.
„Jeigu disekacija prasideda aortos pradinėje dalyje – vienintelis gydymo būdas, siekiant išgelbėti paciento gyvybę – skubi operacija. Jeigu atsisluoksniavimas plinta tolyn į pilvinę aortą, kitu etapu stengiamasi atstatyti šios aortos dalies anatomiją ir funkciją atviru ar uždaru chirurginiais būdais, įvedant stentą į aortos spindį per kirkšnies arterijas“, – pasakoja gydytojas.
Modernus gydymo sprendimas
Pastaraisiais metais chirurgijoje atsiranda vis daugiau inovatyvių sprendimų, leidžiančių dar efektyviau gydyti šią sudėtingą būklę. Vienas jų – AMDS stentas (Ascyrus Medical Dissection Stent™), kuris operacijos metu įstatomas į aortą. Kadangi šis modernus stentas turi minkštą apsauginę manžetę ir lankstų metalinį rėmą, gali prisitaikyti prie aortos formos ir padėti stabilizuoti pažeistą kraujagyslę. Pirmieji Baltijos šalyse šį stentą pritaikė Kauno klinikų Širdies chirurgijos skyriaus medikai.
Profesorius P. Jakuška sako, kad AMDS stentas padeda pasiekti du svarbius tikslus: išplečia tikrąjį aortos spindį, kad kraujas vėl galėtų įprastai tekėti į organus, ir sumažina naujo plyšimo riziką toje vietoje, kur chirurgas sujungia aortos protezą su likusia aorta.
„Nors tai – ir nauja technologija, kurios rezultatai šiuo metu dar vertinami klinikiniuose tyrimuose (PERSEVERE studijoje), pirmieji duomenys rodo daug žadančius rezultatus ir leidžia tikėtis geresnių ilgalaikių gydymo rezultatų, – svarbia informacija dalijasi profesorius P. Jakuška.
Kauno klinikų Širdies chirurgijos skyriaus vadovas pastebi, kad naudojant šį stentą operacija trunka trumpiau, o pacientams atsiranda daugiau galimybių paspartinti atsigavimą. Vis dėlto atsistatymo laikas priklauso nuo daugelio veiksnių: kokia buvo paciento būklė prieš operaciją, kiek laiko buvo sutrikusi organų kraujotaka, ar operacijos metu pavyko visiškai atkurti kraujotaką aortoje, ir ar ateityje neprireiks papildomų intervencijų: „Po tokios sudėtingos operacijos organizmui atsigauti paprastai prireikia kelių mėnesių. Tikimasi, kad naujos technologijos, ypač AMDS stentas, padės šį laiką sutrumpinti, ir sumažins pakartotinių aortos procedūrų tikimybę ateityje.“