Jei vartojate kelis vaistus, turinčius anticholinerginį poveikį, pavyzdžiui, tam tikrus antidepresantus, įprastus antihistamininius vaistus (alerginėms ligoms, nerimui ar miego sutrikimams gydyti), ar vaistus nuo šlapimo nelaikymo, kraujotakos sistemos ligų rizika gali padidėti daugiau nei 70 procentų.
Tai didelė vaistų grupė, kuriai priklauso antihistamininiai vaistai, vartojami alerginėms ligoms, nerimui ar miego sutrikimams gydyti, vaistai nuo šlapimo nelaikymo ir tam tikri antidepresantai,
„Tai – didelė vaistų grupė, dažnai skiriama vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms“, – sako Nanbo Zhu, Švedijos Karolinska instituto Neurobiologijos, slaugos mokslų ir visuomenės katedros tyrėjas.
Pavojinga liga pražudo vis daugiau lietuvių: medikai sako – trūksta gydymo priemonių
Jis yra vienas iš autorių žurnale „BMC Medicine“ paskelbto tyrimo, kuris parodo, kad šio tipo vaistai padidina širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką.
Šios medžiagos gali paveikti centrinę ir parasimpatinę nervų sistemas. Tačiau mes norėjome ištirti jų šalutinį poveikį, paaiškina N. Zhu.
Susiję straipsniai
71 proc. rizika
14 metų stebėję virš 500 000 vyresnių nei 45 metų žmonių, tyrėjai nustatė, kad šių vaistų vartojimas gali būti susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo tikimybe.
„Tai buvo stebėjimo tyrimas, todėl nustatytos tendencijos gali būti susijusios su kitais veiksniais. Tačiau pastebėjome, kad dalyviai, vartoję kelis iš šių vaistų, turėjo 71 proc. didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač širdies nepakankamumu ir širdies ritmo sutrikimais“, – teigia N. Zhu.
Tai daugiausia susiję su ilgalaikiu poveikiu širdžiai.
„Tyrimo rezultatams įtakos turėti gali ir lėtinės ligos. Taip pat neįmanoma pasakyti, kurio tipo vaistas yra blogiausias“, – pasakoja tyrėjas.
Tačiau kuo daugiau skirtingų vaistų vartojo tyrimo dalyviai, tuo labiau didėjo jų rizika susirgti.
N. Zhu sako, kad kai kurie pirmosios kartos vaistai, pavyzdžiui, kai kurie antipsichoziniai vaistai ir kai kurie antidepresantai, turi stipresnį šalutinį poveikį.
„Kai paveikiamas neuromediatorius acetilcholinas, padažnėja širdies ritmas, o tai gali sukelti uždegimą. Verta apsvarstyti, ar vaisto nauda atsveria rizikas, galbūt yra alternatyvų“, – svarsto tyrėjas.
Magnusas Ingelmanas-Sundbergas yra molekulinės toksikologijos profesorius ir farmacijos ekspertas. Jo nuomone, aptariamas tyrimas buvo atliktas kokybiškai.
Tačiau, pasak jo, apmaudu, kad tyrimas negali atsakyti, kokį poveikį turi konkretūs anticholinerginiai vaistai.
„Išlieka klausimas, kiek svarbi rizika, palyginti su teigiamomis vaistų savybėmis paciento ligai, ir palyginti su kitais rizikos veiksniais, tokiais kaip rūkymas, kuris keturis kartus padidina insulto riziką“, – aiškina M. Ingelmanas-Sundbergas.
Demencijos rizika
M. Ingelmanas-Sundbergas pabrėžia, kad iš anksčiau žinoma, jog šio tipo vaistai gali paskatinti kognityvinius sutrikimus.
„Kalbama ir apie simptomus, kurie gali išnykti, ir apie ilgalaikę demencijos riziką. Pagyvenusių žmonių priežiūros srityje į tai kartais atsižvelgiama“, – sako farmacijos ekspertas.
Tačiau jis nemano, kad šių vaistų vartojimo apskritai reikėtų vengti.
„Reikia atsižvelgti į individualų paciento atvejį platesniame sveikatos kontekste, paciento amžių, kitus vaistus ir panašiai. Kartais, pavyzdžiui, pagyvenusių žmonių priežiūros srityje, galima į tai atsižvelgti, jei yra kitų gydymo alternatyvų“, – paaiškina M. Ingelmanas-Sundbergas.
Parengta pagal „Aftonbladet“ inf.