„Robotinės“ operacijos – reikšmingas žingsnis link dar tikslesnio ir saugesnio gydymo

JAV sukurta ir „Gijos Klinikose“ įdiegta VELYS™ robotinė technologija atvėrė naujas galimybes kelio sąnario endoprotezavimui. Išmanioji sistema „nuskanuoja‘‘ paciento kelio sąnarį ir „nubraižo“ monitoriuje išsamų anatominį „žemėlapį“ 3D formatu, leidžiantį chirurgui tiksliai įvertinti sąnario ašis, kampus ir jų santykį su aplinkiniais minkštaisiais audiniais.

Tai padeda optimaliai parinkti implanto padėtį, preciziškai suplanuoti pjūvius ir stabilizuoti operacijos eigą.

Nuo 2011 metų tokios operacijos atliktos jau daugiau nei milijonui pacientų visame pasaulyje.

Svarbu pabrėžti, kad robotinė technologija nėra autonominė – ji veikia kaip pažangus asistuojantis įrankis chirurgo rankose. Galutinį sprendimą visais operacijos etapais priima chirurgas, todėl išlaikoma maksimali viso proceso kontrolė ir saugumas.

Pasak ortopedo-traumatologo Lino Zeniausko, „Robotinė sistema – tai tarsi trečia chirurgo akis, leidžianti realiuoju laiku matyti detalų trimatį paciento sąnario vaizdą ir suplanuoti operaciją milimetro tikslumu. Kelio sąnario balansas, kuris anksčiau buvo pasiekiamas tik chirurgo pojūčiais, dabar įgauna naują prasmę – visi parametrai detaliai pateikiami operacijos metu“.

Robotu asistuojamos operacijos pasižymi individualia adaptacija ir mažesne intervencija į aplinkinius audinius. Tarptautinių tyrimų duomenimis, robotinė navigacija leidžia tiksliau valdyti pjūvių ribas ir išsaugoti daugiau sveikų audinių. Tai lemia mažesnį pooperacinį skausmą, todėl siejama su greitesniu gijimu ir spartesne reabilitacija.

„Personalizuotas kelio sąnario endoprotezų komponentų implantavimas, padedant robotui, leidžia kiekvienam pacientui individualiai atkurti natūralią sąnario biomechaniką (kinematiką) bei judesius, sumažinant komplikacijų tikimybę ir taip užtikrinant geresnį klinikinį bei funkcinį rezultatą ilgalaikėje perspektyvoje.

Pavyzdžiui, jeigu paciento kelio sąnario deformacija nėra didelė ir sąnarys turi sveikus šoninius raiščius, atliekant kelio sąnario endoprotezavimą roboto pagalba, nereikia atlikti šoninių raiščių balansavimo, kaip tai būtų įprasto sąnario endoprotezavimo atveju“, – pažymi ortopedas-traumatologas dr. Aurimas Širka ir priduria: „Kelio sąnarį sudarantys kaulų sąnariniai paviršiai prieš implantavimą paruošiami roboto pagalba, jam atliekant itin tikslius kaulinius pjūvius, kurių tikslumas siekia iki 0,5 mm.

Todėl šiandien dėl populiarėjančios robotinės kelio sąnario chirurgijos galime pozicionuoti kelio sąnario implantą pagal individualią paciento anatomiją, taip prailginant pačio implanto tarnavimo laiką ir sumažinant revizinės (pakartotinės) operacijos riziką“.

Dėl šių priežasčių greičiau atgaunamas judrumas ir lengviau grįžtama prie įprastos veiklos. Pacientai greičiau pradeda vaikščioti be pagalbinių priemonių, gali be skausmo lipti laiptais ar įsėsti į automobilį, sugrįžta pasitikėjimas savo jėgomis, didėja judesių amplitudė, jie tampa natūralesni.

Svarbu pabrėžti, kad operacijos sėkmei didelę įtaką turi ir tinkama reabilitacija. Kiekvienu atveju ji dėliojama individualiai ir priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip: paciento amžius, fizinė jo būklė ir pan. Aktyvus paciento dalyvavimas, nuoseklus gydytojų rekomendacijų, fizioterapijos bei kineziterapijos plano laikymasis padeda pasiekti optimalų rezultatą. Dauguma pacientų jau tą pačią dieną po operacijos stojasi ir pradeda ankstyvąją pooperacinę reabilitaciją, o užsiimti lengva fizine veikla, tokia kaip joga, golfas, plaukimas, – gali maždaug po 6 savaičių.

Kelio sąnario keitimo operacijos dažniausiai atliekamos dėl osteoartrito, reumatoidinio artrito, traumų ar kitų sąnarių ligų sukeltų pažeidimų, kurie sukelia stiprų skausmą, riboja judrumą ir mažina gyvenimo kokybę. Osteoartritas yra dažniausia lėtinė degeneracinė sąnarių liga, kurios metu nyksta sąnarinė kremzlė, sauganti kaulų paviršius. Ligai progresuojant, atsiranda didelis diskomfortas, ribojantis kasdienę veiklą – vaikščiojimą, lipimą laiptais ar net atsistojimą.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, osteoartrito simptomus patiria daugiau nei 500 milijonų žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje apie 30 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių kenčia nuo šios ligos. Nors osteoartritas dažniau diagnozuojamas vyresniems žmonėms, ilgainiui ši liga jaunėja.

„Daug žmonių turi nepagrįstų baimių ir be reikalo kenčia beprasmius skausmus. Pacientai dažnai klausia, ar aš ne per jaunas sąnario keitimui,“ – pasakoja ortopedas-traumatologas L. Zeniauskas ir priduria: „Mano praktikoje jauniausiam pacientui, kuriam keičiau kelio sąnarį, buvo 24 metai“.

Kai konservatyvus gydymas – medikamentai, fizioterapija ir kineziterapija – nepadeda, efektyviu sprendimu tampa kelio sąnario keitimo operacija. Lietuvoje kasmet atliekama apie 4 tūkst. tokių procedūrų, o jų skaičius palaipsniui didėja. Dauguma pacientų po sėkmingos reabilitacijos atgauna judėjimo galimybes, atsikrato skausmo ir sugrįžta į aktyvų gyvenimą.

Robotinių technologijų diegimas stiprina Lietuvos, kaip šalies, galinčios pasiūlyti pažangiausius gydymo metodus, pozicijas tarptautinėje rinkoje. Tai ypač svarbu medicinos turizmo kontekste, kai pacientai iš užsienio ieško aukščiausios kokybės gydymo už konkurencingą kainą.

„Džiugu, jog dėl aukšto medicinos lygio ir daugybės teigiamų pacientų patirčių Kaunas tampa svarbiu Europos medicinos turizmo traukos centru, kasmet sulaukiančiu vis daugiau pacientų iš užsienio – iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Kanados ir kitų šalių“, – sako „Gijos Klinikų“ strategijos ir plėtros vadovė Rasa Petrikienė.

Robotinės chirurgijos plėtra žymi naują etapą ortopedijoje ir visoje medicinoje. Technologijų pažanga lemia naują bendradarbiavimo modelį, kuriame dirbtinis intelektas ir robotika papildo žmogaus gebėjimus. Sveikatos priežiūra vis labiau grindžiama žmogaus ir technologijų partneryste.

„Šiuolaikinė medicina neatsiejama nuo nuolatinio inovacijų diegimo ir profesinio tobulėjimo. Siekiant visapusiškai atliepti šiuolaikinio žmogaus poreikius, būtina nesustoti ties pasiektais rezultatais, bet ir toliau žengti koja kojon su pasaulio naujovėmis. Mūsų tikslas – pacientams pasiūlyti pažangiausią gydymą esamuoju laiku“, – teigia R. Petrikienė.