Lietuvoje – krūties vėžio atvejų šuolis: gydytojas kreipėsi į moteris

Ir priešingai – jei krūties vėžys nustatomas pirmoje arba nulinėje (in situ) stadijoje, jis išgydomas beveik 100 proc. atvejų. Todėl svarbu, kad pacientės tikrintųsi pagal prevencinę programą. Joje dalyvauti kviečiamos 45–74 metų amžiaus moterys, kurioms kartą per 2 metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas.

„Tai yra rentgenologinis tyrimas. Peršviečiama krūtis ir vertinama, ar nėra pakitimų. Kartais iš karto būna aišku, kad tai krūtyje yra vėžys, kartais reikia paskirti papildomus tyrimus – krūtų echoskopiją ar magnetinį rezonansą. Jie padeda atmesti arba patvirtinti krūties vėžio diagnozę“, – paaiškina Šeškinės poliklinikos Radiologijos ir diagnostikos skyriaus vedėjas A. Pempė.

Krūties vėžys – ypač dažna liga. 2024 m. Lietuvoje ji diagnozuota 2001 moteriai ir 8 vyrams, rodo vėžio registro duomenys. Toks aukštas sergamumas dar niekada nebuvo fiksuotas. Palyginimui, 2022 m. Lietuvos moterims nustatyti 1795 nauji krūties vėžio atvejai. Taigi, sergamumo kreivė šovė į viršų.

Didžiausia problema, pasak gydytojo A. Pempės, išsitirti neateinančios moterys. Pernai prevencinėje programoje sudalyvauti galimybę turėjo apie 12 tūkst. Šeškinės poliklinikos pacienčių. Tačiau į kvietimus atsiliepė tik 8 tūkst. moterų.

Mamografijas kartais gaubia nerimas dėl spinduliuotės ar pacientėms kylančio skausmo. Bet gydytojas A. Pempė patikina, kad baimės per didelės arba apskritai nepagrįstos.

„Tai – rentgenologinis tyrimas, tad yra šiek tiek spinduliuotės, bet dabartiniai mamografai yra labai ištobulinti ir beveik neviršija foninio radioaktyvumo lygio. Kiekvieną dieną mamografijos nesidarysi, bet kartą per metus, per du – absoliučiai nekenksminga.

O skausmas tyrimo metu – labai individualus dalykas. Taip, yra moterų, kurios nelabai toleruoja, bet tai nėra tas skausmas, kad nebūtų galima kelias minutes pakentėti“, – nuramina A. Pempė.

Gydytojas džiaugiasi, kad krūties vėžio diagnostika vyksta operatyviai. Jei Šeškinės poliklinikoje po tyrimų kyla įtarimas, kad moteris gali sirgti onkologine liga – įsijungia „žaliasis koridorius“, vizitas į Nacionalinį vėžio institutą paskiriamas dar tą pačią savaitę.

Tačiau gydytoją A. Pempę stebina, kad net užsidegus raudonai lemputei apie 5 proc. moterų „pradingsta“ ir nenueina pas gydytoją.

„Mes patys jas užregistruojame, išrašome visus siuntimus, užrašome kabineto numerį ir laiką. Pacientei reikia tik apsilankyti pas gydytoją“, – paaiškina A. Pempė.

Tyrimų prieinamumui padidinti Šeškinės poliklinika neseniai įsigijo antrą mamografijos aparatą, skirtą prevenciniams tyrimams. Kita naujiena – automatinis krūtų echoskopijos aparatas.

„Tai yra visiška naujovė. Kol kas dar nė viena viešoji įstaiga – nei ligoninė, nei poliklinika – šito aparato neturi“, – sako A. Pempė ir priduria, kad 4 mėnesių eilė tyrimui modernia įranga Šeškinės poliklinikoje užsipildė akimoju.

„Manau, tai – didelis žingsnis į priekį diagnostikos kokybėje. Yra galimybė tyrimo vaizdus peržiūrėti ne tik realiu laiku, juos išsaugoti saugykloje, pasižiūrėti vėliau, jei kyla klausimų“, – paaiškina gydytojas.

Dar viena naujovė – dirbtinio intelekto asistentas. Pasak A. Pempės, tai nėra panacėja, kuri pakeistų specialistą, tačiau programa atlieka antros gydytojo nuomonės funkciją. Tai leidžia pagreitinti diagnostiką ir pagerinti jos rezultatus.

„Jau antrus metus dirbu su dirbtinio intelekto asistentu ir galiu pasakyti, kad tai yra labai geras instrumentas. Jis analizuoja apie 80 tūkst. optinių parametrų to darinio, kurio vaizdą jam duodi. Tyrimo nuotraukų vertinimo tikslumas tikrai yra geras. Esu turėjęs kelis atvejus nesutapo, bet tada, ačiū Dievui, Šeškinėje pats padariau biopsiją ir nustačiau vėžį ten, kur jo nematė dirbtinis intelektas.

Galima sakyti, kad jis dirba beveik kaip žmogus. Dirbtinis intelektas taip pat padaro klaidų, todėl negali 100 proc. juo pasitikėti. Visada galutinis vertinimas priklauso gydytojui ir nepanašu, kad ta situacija artimiausiu metu pasikeis“, – pasakoja A. Pempė.

Nors prevencinė programa skirta 45–74 metų Lietuvos gyventojoms. Tačiau į organizmo signalus turėtų reaguoti bet kokio amžiaus moterys. Ir tai nebūtinai bus skausmas.

„Krūtys itin jautriai reaguoja į hormoninius pakitimus. Atsiranda disbalansas ir krūtis gali paburkti, paskaudėti. Jei tik pasireiškė kažkas neįprasto, reikia kreiptis į šeimos gydytoją“, – pataria A. Pempė.

Pasak jo, pasitaiko, moteris ateina ir sako, kad turi cistą bei klausia, ar ji gali supiktybėti.

„Ne, negali. Tai tiesiog yra pūslelė su skysčiu“, – nuramina gydytojas.

Krūtų savityrą jis pataria atlikti kartą per mėnesį. Geriausia – pirmą savaitę po mėnesinių, po karštos vonios ar dušo.

„Reikia sukamaisiais judesiais, pirštų galais praeiti per visą krūtį ir atkreipti dėmesį, jeigu čiuopiate akmenuką, žirniuką arba pupytę, t.y. pakankamai aiškų darinį“, – paaiškina A. Pempė.

Pasak gydytojo, vien JAV kasmet suserga 400 tūkst. moterų. „O ten diagnostika ir profilaktika yra išvystyta ypatingai gerai. Sakyčiau, JAV yra kita bėda – labai daug perteklinių procedūrų, nes krūties vėžys galutinai patvirtintas būna, kai paimamas audinio gabaliukas, jis ištiriamas ir nustatome, kad čia yra vėžys.

JAV per dieną atliekama apie 4 tūkst. krūties biopsijų ir tik 20 proc. atvejų pasitvirtina vėžys. Europoje mes turime gražesnius skaičius ir Lietuvoje su tuo tvarkomės geriau“, – pasakojo A. Pempė.

Pasak jo, galima pasidžiaugti, kad krūties vėžio diagnostika šalyje yra tiksli ir profesionali.

„Žinoma, geriau pacientą nusiųsti ir sužinoti, kad ten yra „gerietis“, nei neištirti žmogaus ir pražiopsoti ligą, po to turėti sunkesnį atvejį“, – pabrėžia gydytojas.