Baldų gamintojas Nickas Jamesas susirūpino savo sveikata po to, kai nuo vėžio mirė jo motina, o brolis ir keli kiti šeimos nariai vėliau susirgo žarnyno vėžiu. Jis nusprendė pasidaryti genetinius tyrimus ir buvo nustatyta, kad jis turi mutavusį geną, sukeliantį Lyncho sindromą – būklę, kuri žymiai padidina šio tipo vėžio išsivystymo riziką.
Vėliau Nickas užsiregistravo klinikiniam tyrimui, kuris siekė ištirti, ar kasdienė aspirino – nereceptinio skausmą malšinančio vaisto – dozė gali apsaugoti nuo vėžio išsivystymo.
Priklausomai nuo genų mutacijos tipo, 10–80 proc. žmonių, sergančių Lyncho sindromu, per savo gyvenimą susirgs žarnyno vėžiu. Tačiau kol kas Jamesui sekasi gerai. „Jis jau 10 metų vartoja aspiriną ir iki šiol neserga vėžiu“, – sako tyrimui vadovavęs Niukaslo universiteto klinikinės genetikos profesorius Johnas Burnas.
Įžvelgia didžiulę spragą prevencinėse vėžio programose: žmonės nepasitiki kvietimais ateiti pasitikrinti
Skamba beveik neįtikėtinai, tačiau jau seniai yra požymių, kad šis vaistas gali sumažinti storosios žarnos vėžio plitimo ar net išsivystymo tikimybę. Per pastaruosius metus atlikta daugybė tyrimų sustiprino poziciją, kad aspirinas gali būti naudingas vėžio prevencijai.
Kai kurios šalys jau pakeitė medicinines gaires, rekomenduoja aspiriną apsaugai nuo vėžio. Medikai pagaliau pradeda suprasti paslaptingą aspirino poveikį.
Susiję straipsniai
Ką žino mokslas?
Aspirino naudojimas ligų prevencijai – ne naujiena. Pavyzdžiui, kasdien vartojant mažas aspirino dozes, kai kuriems žmonėms gali sumažėti širdies ir kraujagyslių ligų rizika, nes šis vaistas skystina kraują ir taip sumažina kraujo krešulių atsiradimo ir insulto riziką. Tiesa, JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) pabrėžia, kad toks aspirino naudojimas patartinas tik su gydytojo priežiūra.
Iki 1972 m. potenciali nauda išsiplėtė iki vėžio prevencijos. Daug dėmesio pritraukė tyrimas su pelėmis, kurioms buvo suleistos navikinės ląstelės. JAV mokslininkai nustatė, kad aspirino įpylimas į gyvūnų geriamąjį vandenį žymiai sumažino vėžio išplitimo po visą kūną (metastazių) riziką.
Tačiau ilgai abejota, ar aspirinas būtų toks pat naudingas žmonėms.
Lūžio tašką žymėjo 2010 m., kai Peteris Rothwellas, Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) klinikinės neurologijos profesorius, išanalizavo daug gausesnius duomenis apie aspiriną kaip širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos priemonę. Jo analizės parodė, kad šis vaistas, regis, sumažina tiek vėžio dažnį, tiek metastazių plitimą. O tai sukėlė nauja onkologų susidomėjimo aspirinu banga.
Tačiau neginčijamai įrodyti, kad aspirinas gali užkirsti kelią vėžiui yra iššūkis. Idealiame pasaulyje tyrėjai atrinktų didelį skaičių tyrimo dalyvių. Pusė vartotų aspiriną, o likusieji – placebo tabletę – ir tada reikėtų palaukti daug metų, kol būtų galima palyginti, kurie iš jų sirgo vėžiu dažniau.
Bėda, kad toks tyrimas užtruktų dešimtmečius ir būtų labai brangus. „Iš tikrųjų tai įgyvendinti beveik neįmanoma“, – aiškina Anna Martling, chirurgijos profesorė iš Karolinskos instituto Švedijoje.
Dėl šios priežasties mokslininkai atkreipė dėmesį į konkrečias žmonių grupes, pavyzdžiui, tuos, kurie jau sirgo vėžiu, arba tuos, kurie yra genetiškai linkę juo susirgti.
A. Martling tyrimas, paskelbtas 2025 m. rugsėjį, greitai paskatino pokyčius Švedijoje. Nuo 2026 m. sausio žarnyno vėžio pacientai šalyje pradėti tirti dėl atitinkamų mutacijų. Šias nustačius, jiems siūloma maža aspirino dozė.
Kol kas neaišku, ar aspirinas gali apsaugoti pacientus ir nuo kitų vėžio rūšių, tačiau netrukus gali paaiškėti daugiau. Londono universiteto koledžo onkologijos ir medicininių tyrimų profesorė Ruth Langley atlieka didelį atsitiktinių imčių kontroliuojamą tyrimą su 11 000 dalyvių, sergančių kolorektaliniu, krūties, virškinimo trakto ar prostatos vėžiu, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Indijoje.
Jos komanda tirs kasdien vartojamos 100 mg arba 300 mg profilaktinės aspirino dozės poveikį ir tikisi rezultatų sulaukti kitais metais.
„Mes tikrai pirmieji, kurie tiria aspirino poveikį kitų tipų navikams“, – sako R. Langley. Ji siekia pakartoti A. Martling sėkmę, taip pat surinkti lėšų, kad ištirtų specifinių mutacijų reikšmę ir kituose vėžio tipuose.
Pasak jos, vien švedės tyrimo neužtenka, nes valdžios institucijos nori gauti bent dviejų tyrimų rezultatus, prieš pateikdamos rekomendacijas pacientams.
Ar aspirinas tinka visiems? Ekspertų nuomonės skiriasi
Tikslus mechanizmas, kodėl aspirinas apsaugo nuo vėžio, ilgą laiką išliko paslaptimi.
„Šis fantastiškas vaistas veikia tiek ląstelės viduje, tiek už jos ribų“, – aiškina A. Martling. Todėl gali būti keli skirtingi mechanizmai. Jos pačios darbai susiję su ląstelės viduje esančiu fermentu, vadinamu Cox-2, kurį, kaip žinome, slopina aspirinas.
Šis fermentas padeda gaminti į hormonus panašius junginius, vadinamus prostaglandinais, sako ji, o tai savo ruožtu aktyvuoja signalizacijos kelią, kuris gali sukelti nekontroliuojamą ląstelių augimą. Taigi, aspirinas, manoma, gali apsaugoti nuo šio proceso.
Bet tai tik vienas iš galimų paaiškinimų.
Kas ir kada turėtų reguliariai vartoti aspiriną tebėra diskusijų objektas. Kai kurie tyrėjai mano, kad bendra nauda širdies ir kraujagyslių sitemai bei vėžio prevencijai turėtų paskatinti platesnį aspirino vartojimą. Britų genetikas Johnas Burnas, kuris anksčiau vartojo aspiriną kaip prevencinę priemonę, optimistiškai vertina jo potencialą.
„Atlikome didelį tyrimą ir parodėme, kad jei kiekvienas 50 metų sulaukęs žmogus dešimt metų vartotų mažą aspirino dozę, nacionalinis mirtingumas nuo visų priežasčių sumažėtų 4 proc.“, – sakė J. Burnas.
Tačiau dauguma tyrėjų teigia, kad aspiriną prevenciškai vartoti turėtų tik tam tikra žmonių grupė. „Viena yra duoti aspiriną vėžiu sergantiems pacientams, bet visai kas kita – pasiūlyti sveikiems žmonėms tai, kas gali jiems pakenkti“, – sako A. Martling. Aspirinas gali turėti rimtų nepageidaujamų poveikių ir vargu ar jis bus naudingas visiems žmonėms.
Vis dėlto, jei sergate Lyncho sindromu arba gydėtės nuo žarnyno vėžio, gali būti verta pasitarti su sveikatos profesionalais, ar nedidelė aspirino dozė gali būti naudinga. „Prieš vartodami aspiriną, visada pasitarkite su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu“, – pabrėžia R. Langley.
Aspirino tyrimai tęsiasi, tad jie gali pateikti naujų netikėtumų. Žinia, aspirinas turi ilgą istoriją, tad kas laukia ateityje? Galbūt mūsų palikuonys vartos šį vaistą taip, kaip mes net negalime įsivaizduoti.
Parengta pagal BBC inf.