„Nutukimas siejamas su daugiau nei 200 ligų, o jo paplitimas kelia vis didesnį nerimą. Pasaulyje beveik pusė žmonių turi antsvorį arba nutukimą, Europoje – apie 60 proc., o Lietuvoje nutukimu serga kas ketvirtas suaugęs žmogus“, – sako mokslininkė Edita Kondrotienė.
Rizika – nuo infarkto iki staigios mirties
Nutukimas nėra tik estetinė problema. Jis tiesiogiai veikia širdį ir kraujagysles, didina prieširdžių virpėjimo, širdies nepakankamumo, miokardo infarkto, insulto ir net staigios mirties riziką, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Sveikatos kodas“. Pirmo tipo cukrinis diabetas (II dalis)
„Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirštama beveik dvigubai dažniau nei Europoje, kur šios ligos sudaro kiek daugiau nei 30 procentų mirčių. Tai verčia labai rimtai klausti – ką darome ne taip?“ – akcentuoja mokslininkė.
Pasak profesorės, viena svarbiausių nutukimo priežasčių – pasikeitusi aplinka: lengvas priėjimas prie maisto, jo perteklius ir prastesnė kokybė.
Susiję straipsniai
Nutukimas prasideda nuo smegenų
Pašnekovės pabrėžia – nutukimo priežastys yra daug sudėtingesnės nei atrodo.
„Didelė dalis nutukimo slypi smegenyse. Sutrikus sotumo ir alkio hormonų reguliacijai, žmogus gali nuolat jausti alkį. Tokiu atveju vien kaltinti save dėl persivalgymo ar valios stokos – neteisinga“, – aiškina profesorė J. Plisienė.
Prie svorio augimo prisideda ir gyvenimo įvykiai, emociniai veiksniai: stresas, depresija, netektys, hormoniniai svyravimai. Tokiu atveju, kai esame liūdni, nelaimingi maistas dažnai tampa emocijų reguliavimo ar tiesiog pasitenkinimo priemone. Juk suvalgę skanaus maisto, o ypač desertą, gauname laimės hormonų, malonumą, – teigia profesorė.
Tylus uždegimas, kuris naikina iš vidaus
Nutukimo metu organizme vyksta sudėtingi biologiniai procesai. Išvešėję riebaliniai audiniai adipocitai pradeda veikti kaip uždegimo šaltinis.
„Padidėję adipocitai išskiria uždegiminius citokinus, kurie pažeidžia kraujagysles, skatina aterosklerozę ir didina širdies ligų riziką.
Tuo pačiu blogėja cholesterolio rodikliai, didėja trigliceridai, mažėja insulino jautrumas“, – teigia gydytoja.
Būtent todėl nutukimas laikomas ne tik gyvenimo būdo problema, o lėtine, kompleksine liga.
Kodėl dauguma bandymų numesti svorį žlunga
Statistika negailestinga – antsvorį turintys žmonės svorį mesti bando vidutiniškai 7 kartus per gyvenimą, tačiau tik vienam iš dešimties pavyksta jį išlaikyti ilgiau nei metus.
„Mes negalime sakyti žmogui – tiesiog mažiau valgyk ir daugiau judėk. Jei yra nutukimas, tai yra liga, kurią reikia gydyti kompleksiškai“, – pabrėžia profesorė.
Nuo gyvensenos iki modernių vaistų
Didelio laipsnio nutukimo gydymas šiandien apima ne tik mitybą ir fizinį aktyvumą, bet ir medicinines priemones.
Vienas iš pažangiausių sprendimų – GLP-1RA grupės vaistai, tokie kaip semagliutidas. „Šis vaistas ne tik padeda mažinti svorį riebalų sąskaita, bet ir sumažina miokardo infarkto, insulto bei mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką (turi taip vadinamą kardiovaskuliarinę apsaugą). Semagliutidas yra įtrauktas į Pasaulio sveikatos organizacijos būtinųjų vaistų sąrašą ir rekomenduojamas tarptautinių kardiologų draugijų“, – pažymi profesorė.
Vaistai skiriami ne visiems, o tada kai reikia, ypač – kai KMI viršija 27 ir yra gretutinių ligų, arba viršija 30. Kiekvienas atvejis individualus, tad sprendimą priima gydytojas.
Sprendimas prasideda nuo sąmoningumo
Pasak pašnekovių, svarbiausia – nelaukti. „Jeigu svoris pradeda augti – +5 ar +10 kilogramų, tai jau signalas veikti. Kreiptis į specialistus, koreguoti gyvenseną, ieškoti priežasčių, kol dar viskas yra mūsų rankose“, – sako J. Plisienė.
Daugiau informacijos, galimybę apskaičiuoti kūno masės indeksą ir rasti specialistų rekomendacijas galima rasti svetainėje manosvoris.lt.
Pabaigai – svarbiausia žinutė
Nutukimas – ne valios stoka, o liga. Liga, kurią būtina gydyti, kad išvengtume kitų su nutukimų susijusių ligų. „Dažnai žmogus, kuris jau serga nutukimu turi ir kitų gretutinių ligų (diabetą, podagrą, skydliaukės bėdų, onkologinių ligų, širdies ir kraujagyslių ligų ir pan.), tad lankosi pas daugybę kitų specialistų“, – pabrėžia profesorė.
„Svarbiausia – nekaltinti savęs. Mes esame žmonės, gyvenimas keičiasi, bet priemonių tikrai yra. Reikia pradėti nuo mažų žingsnių – žinoti, suprasti, daryti ir nuosekliai judėti pirmyn“, – reziumuoja profesorė J. Plisienė.