Dažnai moterų sveikatos nusiskundimai nurašomi stresui, nuovargiui arba tiesiog „moteriškumui“. Jei kamuoja prasta savijauta, pasak gydytojos, nevertėtų sakyti, jog „dėl visko kalti hormonai“. Į organizmą derėtų žiūrėti kaip į visumą.

„Paskutiniai moksliniai tyrimai rodo, kad daugiau įtakos yra ne hormonų svyravimuose, bet kaip į juos reaguoja moters smegenys“, – pabrėžia Santaros klinikų gydytoja akušerė-ginekologė prof. Diana Ramašauskaitė.

Pasak jos, neretai į medikės kabinetą pasibeldusi moteris nori išsitirti hormonus. Tačiau profesorė skeptiška dėl tokios taktikos naudos.

„Turbūt yra mitas, kad išsitirsiu hormonus, sužinosiu, kad estrogeno yra per daug, progesterono – per mažai. Bet niekas nežino, kokios yra individualios svyravimo ribos. Tikrai netikslinga tirti hormonų kiekį, jei mėnesinių ciklas yra reguliarus, nes šiandien dar niekas negali pasakyti, kaip tie subtilūs svyravimai veikia moters smegenų veiklą“, – paaiškino D. Ramašauskaitė.

[[ge:lrytas:lrytas:23393792]]

Paklausta, kada vertėtų apsilankyti pas gydytoją ginekologą, profesorė akcentavo, kad mamos visų pirma turėtų išmokyti mergaites pačias stebėti savo ciklą: stebėti jų trukmė, fiksuoti kaip dažnai jos kartojasi, kiek gausus kraujavimas. Mergaitė išaugs į subrendusią moterį ir pati gebės vertinti, kada ciklo pokyčiai neatitinka normos.

„Labai svarbu, kad mamos tą suprastų ir nevestų savo 15–16 metų dukrų pas ginekologą profilaktiškai, bet edukuotų, kas yra normalu“, – sakė D. Ramašauskaitė.

[[ge:lrytas:lrytas:42148187]][[ge:lrytas:lrytas:42349424]][[ge:lrytas:lrytas:42410427]]

PMS simptomai – dvilypiai

Priešmenstruacinis sindromas (PMS) dažnai sulaukia pašaipų, laidomi juokeliai, kokią įtaką jis turi moterų nuotaikai ir elgsenai. Tačiau gydytoja paaiškino, kad PMS – rimta problema.

Medicininė literatūra nurodo, kad priešmenstruacinis sindromas vargina 10 proc. ir daugiau visų reprodukcinio amžiaus moterų. Tik simptomų išreikštumas skiriasi.

„Toms moterims, kurios turi ypatingai sunkius simptomus, PMS sutrikdo kasdienę veiklą ir lemia blogesnę gyvenimo kokybę. Apie tai reikia kalbėti ir suprasti tą moterį, o ne laidyti juokelius. Tai yra gana rimta problema, net turi būti gydoma“, – pabrėžė D. Ramašauskaitė.

Ji pridūrė, kad pernai Vilniaus universitete atlikta apklausa parodė, kad net 25 proc. moterų patiria sunkius PMS simptomus, bet dauguma jų niekur dėl to nesikreipia.

Profesorė išskyrė dvi stambias PMS simptomų grupes. Fiziniai požymiai: pilvo pūtimas, krūtų skausmas, nuovargis, raumenų silpnumas. Psichologiniai-emociniai požymiai: dirglumas, nuotaikų svyravimas, apatija.

„Moterys dažniau kreipiasi dėl fizinių simptomų ir yra mažiau linkusios kalbėti apie psichologinius simptomus, emocijas“, – pastebėjo D. Ramašaukaitė ir pridūrė, kad apie emocinę savijautą turėtų paklausti gydytojas.

Gydytoja priminė, kad ypač svarbu yra nepamiršti gyvensenos įtakos ir vakarais nesudribti ant sofos prieš televizorių, o pasivaikščioti lauke. Be to, profesorė išvardijo ir bendrai organizmo pusiausvyrai svarbius vitaminus.

„Vitaminas D, B6, vitaminas A, cinko, magnio, kalcio papildai, omega-3 riebiosios rūgštys – tai taip pat padeda palaikyti bendrą organizmo visumą ir teigiamai veikia priešmenstruacinį sindromą“, – sakė D. Ramašauskaitė.

[[ge:lrytas:lrytas:42623541]]

Kada pasitarti su gydytoju?

Profesorė aiškino, kad susirūpinti reikėtų, jei mėnesinių ciklas ryškiau susvyruoja. 25–40 metų moterys turėtų atkreipti dėmesį, jei ciklo svyravimas didesnis nei 7 dienos. Paauglėms ir vyresnėms nei 40 moterims riba yra ilgesnė – 9 dienos.

Kitas rodiklis – kraujavimo gausumas. Menstruacijų metu ji gali netekti 30–80 ml kraujo.

„Dabar siūloma fokusuotis ne į tą netenkamą kraujo kiekį, bet kaip tai sutrikdo moters gyvenimą. Kai tu žinai, koks yra įprastas tavo ciklas, tu supranti, kada tai yra ne norma ir kreipiesi į gydytoją.

Prailgėję ciklai rodytų, kad pas moterį nevyksta ovuliacija. Reprodukcinio amžiaus moteriai per metus gali būti 2–3 neovuliciniai ciklai, kiti turėtų būti ovuliciniai.

Jei moteris pastebi, kad ciklas prailgėjo arba jis pagausėjo, tas galėtų rodyti, kad atsirado su gimda susijusi patologija. Todėl irgi turėtų kreiptis į gydytoją.

Dažniausiai nenorma būna ir kraujavimai tarp mėnesinių ciklo. Kartais tai gali būti susiję su ovuliacijų laikotarpiu ir normalu, bet geriau pasiaiškinti atėjus pas gydytoją“, – paaiškino D. Ramašauskaitė.

Profesorė paneigė mitą apie hormonų tyrimus moterims: yra požymis, kam jų visiškai nereikia