„Vienas iš svarbiausių Kauno klinikų strateginių tikslų – užtikrinti pacientams moderniausią onkologinių ligų profilaktiką, diagnostiką ir gydymą, paremtą inovatyviais sprendimais bei naujausiomis technologijomis“, – teigia Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.
Pasak jo, ligoninėje nuosekliai stiprinamos onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo galimybės, diegiami tarptautinius standartus atitinkantys sprendimai ir plečiami pacientams prieinami pažangūs gydymo būdai.
Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos darbo filosofija galvos ir kaklo onkologijoje yra paprasta: pacientas turi laiku patekti pas tinkamą gydytoją, gauti tinkamą diagnozę ir tinkamą gydymą – ne tą, kuris prieinamas, o tą, kuris jam asmeniškai geriausias.
Susiję straipsniai
Šiame darbe nuolat bendradarbiaujama su Onkologijos ir hematologijos, Radiologijos bei Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikų specialistais.
Kiekvieną savaitę tokią diagnozę išgirsta 10–15 Kauno klinikų pacientų.
Pasak Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovo prof. Evaldo Padervinskio, galvos ir kaklo navikai patenka į retų navikų grupę, o pagrindiniai rizikos veiksniai yra ilgalaikis rūkymas, alkoholio vartojimas.
„Dažniausiai suserga žmonės, gyvenantys sunkiomis ekonominėmis bei socialinėmis sąlygomis“, – pasakojo klinikos vadovas.
Kauno klinikų nuotr.
Galvos ir kaklo onkologinės ligos (burnos, gerklės, ryklės, kaklo, seilių liaukų navikai), kaip ir kitos onkologinės ligos, yra savotiškos lenktynės su laiku.
Svarbu, kad laikas tarp pirmojo įtarimo, ligos nustatymo ir pradėto gydymo būtų kuo trumpesnis, nes tai tiesiogiai veikia galutinį rezultatą – paciento pasveikimo tikimybę.
Suformavo žaliąjį koridorių
„Klinikoje esame suformavę žaliąjį onkologinį koridorių – pirmenybinį kelią pacientams, kuriems įtariama galvos ar kaklo onkologinė liga“, – kalbėjo E.Padervinskis.
Į šį kelią pacientą gali nukreipti bet kuris gydytojas iš bet kurios Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigos – nesvarbu, ar tai būtų rajono poliklinika, šeimos gydytojo kabinetas, ar privati klinika. Pacientui nereikia pačiam ieškoti kontaktų ar laukti įprastoje eilėje.
Klinikoje nuolat stebima, kiek laiko pacientai laukia šios pirmosios konsultacijos. Jei srautai didėja ar laukimo laikas ilgėja, operatyviai yra didinamas konsultacijų skaičius.
E.Padervinskis patikino, kad tai nėra kartą per metus peržiūrimas rodiklis, o kasdienis valdymo įrankis.
Tyrimus atlieka per dieną
Anot E.Padervinskio, vyrauja nuostata, neva dažniausiai pacientas po pirmosios konsultacijos kelias savaites vaikšto tarp skirtingų gydytojų ir tyrimų kabinetų: vieną dieną kompiuterinė tomografija, kitą – magnetinis rezonansas, dar kitą – biopsija.
„Mes šį kelią sutrumpiname iki vienos dienos“, – tikino klinikos vadovas.
Jis kartu su kitais klinikos specialistais sistemingai dirbo, kad galėtų pacientui suteikti tokią galimybę.
Tai nepaprastai svarbu ir kliniškai, nes kuo greičiau pacientas ištiriamas, tuo greičiau galima jam skirti reikiamą gydymą.
„Kartu su Radiologijos klinika esame parengę paciento tyrimų protokolą: vieno apsilankymo metu atliekami visi reikalingi vaizdiniai tyrimai ir kartais net paimama biopsija. Tai sutrumpina emocinio laukimo laikotarpį pacientui ir leidžia greičiau pereiti prie gydymo plano sudarymo“, – aiškino E.Padervinskis.
Pasak jo, tokį modelį taiko pirmaujantys Vakarų šalių vėžio centrai – Niujorke įsikūręs „Memorial Sloan Kettering“, Hjustono „MD Anderson“ (abu – JAV), „Antoni van Leeuwenhoek“ (Nyderlandai).
„Džiaugiamės, kad galime pasiūlyti Lietuvoje tokį integruotą modelį, kuris atitinka moderniausių klinikų standartus“, – kalbėjo E.Padervinskis.
Atlikus tyrimus paciento atvejis aptariamas multidisciplininiame konsiliume (MDK), kuriame dalyvauja ausų, nosies ir gerklės chirurgas, onkologas, radioterapeutas, radiologas, patologas ir plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.
Kiekvienam pacientui parenkamas individualus gydymo planas, geriausiai atitinkantis naviko tipą, lokalizaciją, taip pat žmogaus amžių, gretutines ligas ir anatomines paciento ypatybes.
Šis principas yra pamatinis visų tarptautinio lygio vėžio centrų darbe.
Svarbu išsaugoti balsą ir veidą
Galvos ir kaklo srityje svarbu ne tik išgydyti ligą, bet ir išsaugoti gebėjimą kalbėti, ryti, kvėpuoti, šypsotis.
Klinikoje taikomas visas minimaliai invazyvių operacijų spektras, leidžiantis daugeliu atvejų pasiekti tokių tikslų.
Transoralinė lazerinė mikrochirurgija (TOLMS) – tai operacija, atliekama per burną naudojant CO2 lazerį. Pacientui nereikia atviro pjūvio kakle, daugeliu atvejų pavyksta išsaugoti balsą ir išvengti tracheostomijos (kvėpavimo angos kakle).
Dalinės gerklų operacijos – vietoj visų gerklų šalinimo pašalinama tik naviko paveikta dalis, išsaugant balso funkciją, leidžiant pacientui išvengti tracheostomos.
Mikrochirurginės rekonstrukcijos – kai liga jau išplitusi ir reikalinga didelės apimties operacija, kartu su Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos kolegomis atliekamos šiuolaikinės rekonstrukcijos panaudojant paties paciento audinius.
Žmogus po operacijos gali toliau gyventi visavertį gyvenimą – kalbėti, valgyti, dirbti.
Mažina spinduliuotės kiekį
Daliai pacientų po operacijos arba vietoj jos taikoma spindulinė terapija (radioterapija). Kauno klinikos yra vienintelis Baltijos šalyse centras, turintis pažangiausią šios srities technologiją – magnetinio rezonanso linijinį greitintuvą.
„Galvos ir kaklo onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams tai itin svarbu: aplink naviką yra seilių liaukos, ryklės gleivinė, balso stygos.
Net nedidelis spinduliuotės poveikis joms gali pakeisti paciento gyvenimo kokybę – sukelti burnos sausumą, rijimo ar balso sutrikimus“, – aiškino Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovas prof. E.Padervinskis.
Kauno klinikų nuotr.
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja onkologė radioterapeutė doc. dr. Erika Korobeinikova pabrėžė, kad magnetinio rezonanso linijinis greitintuvas sujungia magnetinio rezonanso tomografą ir spindulinės terapijos greitintuvą, todėl gydytojai gali realiu laiku stebėti naviką gydymo metu ir per kiekvieną procedūrą pritaikyti gydymą prie paciento anatomijos.
Pasak gydytojos, įprastinėje radioterapijoje naviko padėtis dažniausiai vertinama pasitelkiant kompiuterinę tomografiją, tačiau magnetinio rezonanso linijinis greitintuvas leidžia gydymo metu nuolat stebėti naviko pokyčius ir tiksliau apsaugoti aplinkinius sveikus audinius.
„Vienas svarbiausių šio įrenginio pranašumų – adaptyvios spindulinės terapijos galimybė. Tai reiškia, kad gydymo planas gali būti koreguojamas kiekvienos procedūros metu, atsižvelgiant į naviko bei aplinkinių organų pokyčius.
Navikai gali judėti dėl kvėpavimo, rijimo ar kitų organizmo procesų, todėl galimybė gydymo metu matyti šiuos pokyčius leidžia tiksliau nukreipti spinduliuotę ir sumažinti poveikį svarbiems organams“, – aiškino E.Korobeinikova.
Pasak onkologės, tikimasi, kad dėl didesnio gydymo tikslumo pacientai gali patirti mažiau šalutinių reiškinių, tokių kaip burnos sausumas, rijimo sutrikimai ar ilgalaikiai balso pakitimai.
Rūpi sužinoti antrą nuomonę
Šiais metais klinikoje pradėta teikti nauja paslauga – antros nuomonės vizitas. Ji skirta pacientams, kuriems galvos ar kaklo onkologinė diagnozė jau nustatyta kitame Lietuvos ar užsienio centre, atlikti pagrindiniai tyrimai ir pasiūlytas gydymo planas.
„Pacientas pas mus atvyksta su turima medicinine dokumentacija, o mūsų komanda iš naujo vertina situaciją.
Kauno klinikų nuotr.
Jei matome papildomų gydymo galimybių, kurias galime pasiūlyti tik mūsų centre – balso išsaugojimo operaciją vietoj visiško gerklų šalinimo, magnetinio rezonanso linijinio greitintuvo taikymą ar dalyvavimą klinikiniame tyrime, jas pristatome pacientui“, – aiškino gydytojas E.Padervinskis.
Jo skaičiavimais, gydymas koreguojamas 1–2 pacientams per savaitę.
Žmonės patys dažnai kreipiasi tiesiog norėdami išgirsti kitą nuomonę – tai visiškai įprasta praktika užsienio klinikose.
Pasak gydytojo E.Padervinskio, antros nuomonės kultūra yra įprasta Vakarų šalių sveikatos sistemoje – JAV „Mayo Clinic“, „Memorial Sloan Kettering“ ir „MD Anderson“ klinikų specialistai teikia jas tūkstančiams pacientų kasmet.
Lietuvoje galvos ir kaklo onkologijos srityje toks formatas yra naujas.
Pacientai, norintys gauti antrą nuomonę, turi kreiptis į Pacientų aptarnavimo centrą.
Akylai stebi visus procesus
„Vienas dalykas yra siūlyti pažangias paslaugas, kitas – žinoti, kaip jos veikia praktiškai“, – įsitikinęs klinikos vadovas E.Padervinskis.
Klinikoje vykdomas skaitmeninis paciento kelio stebėjimas: skaičiuojama, kiek dienų pacientas praleidžia kiekvienoje pakopoje – nuo pirmosios konsultacijos iki diagnostikos užbaigimo, nuo diagnozės iki multidisciplininės gydytojų komandos sprendimo, nuo sprendimo iki realiai pradėto gydymo.
Šie duomenys leidžia identifikuoti, kuriame etape susidaro „kamštis“, ir tikslingai jį šalinti. Vakarų centruose šie rodikliai yra vieni svarbiausių vėžio centro veiklos kokybės matų.
Be to, naudojamasi Valstybės duomenų agentūros (VDA) platformos duomenimis.
Ji sujungia įvairių valstybės registrų informaciją, leidžia sekti, kaip pacientams sekasi ne tik gydymo metu, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje: kiek laiko jie gyvena, ar nepasikartoja liga, kokia jų sveikatos būklė po gydymo.
„Šie duomenys padeda koreguoti gydymo strategijas ir parinkti dar labiau personalizuotus sprendimus būsimiems pacientams“, – kalbėjo klinikos vadovas E.Padervinskis.
Klinikos vadovo nuomone, tam reikia keturių dalykų: greito patekimo pas specialistus (žaliasis koridorius), tikslaus įvertinimo (vienos dienos diagnostika ir multidisciplininė gydytojų komanda), pažangaus gydymo (TOLMS, dalinės operacijos, mikrochirurginės rekonstrukcijos, magnetinio rezonanso linijinis greitintuvas) ir nuolatinio savo darbo vertinimo (skaitmeninis monitoringas, VDA platforma).
Dairosi į pažangias naujoves
Kuo ypatingas Kauno klinikų onkologų rankose atsidūręs šiuolaikiškas įrenginys – magnetinio rezonanso linijinis greitintuvas, kuris suteikė išskirtinių galimybių padėti pacientams?
Onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams gydyti skirtą radioterapijos aparatą Kauno klinikų specialistai kasdienėje veikloje prieš dvejus metus pradėjo naudoti pirmieji Rytų ir Vidurio Europoje.
Lietuvoje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų onkologinių ligų atvejų. Prognozuojama, kad senėjant visuomenei ateityje jų bus ketvirtadaliu daugiau, todėl didėjantys pacientų srautai savaime augina ir tokio gydymo poreikį.
Naujojo linijinio greitintuvo įsigijimas ir taikymas reiškia, kad ir Lietuvos pacientams inovatyvus gydymas tampa plačiau prieinamas.
Mokslininkai dirbo 16 metų
Išsamiai išanalizavus Kauno klinikų pacientų srautus ir spindulinės terapijos poreikį būtent magnetinio rezonanso linijinis greitintuvas atitiko daugiausia pacientų poreikių.
Šis naujos kartos spindulinės terapijos hibridinis aparatas su 1.5 T magnetinio lauko stiprumo tomografu yra tikras technologinis proveržis.
Jam reikėjo specialiai įrengti patalpas, kurios atitiktų radiacinės saugos reikalavimus. Šis aparatas turėtų tarnauti apie 10–15 metų, kasmet juo tikimasi atlikti 2500 procedūrų pacientams.
Klinikinėje praktikoje šis aparatas pradėtas naudoti tik 2018 metais. Šiuo metu pasaulyje tokių aparatų kaip Kauno klinikose yra apie 100.
Pritaiko konkrečiam pacientui
Šiuo metu LSMU ligoninėje Kauno klinikose vykdomi du klinikiniai tyrimai, kuriuose galvos ir kaklo navikams gydyti naudojamas magnetinio rezonanso linijinis greitintuvas. Vienas jų skirtas ankstyvos stadijos gerklų vėžiui gydyti stereotaksine spinduline terapija (SBRT), siekiant gydymą atlikti trumpesniu kursu, išlaikant aukštą gydymo tikslumą ir balso funkcijos išsaugojimą.
Kito tyrimo metu vertinama galimybė šią technologiją taikyti lokaliai pažengusiems galvos ir kaklo navikams gydyti, papildant įprastinę spindulinę terapiją ir siekiant sumažinti gydymo trukmę ir poveikį aplinkiniams audiniams.
Tokio lygio tyrimai dažniausiai atliekami tik pirmaujančiuose pasaulio medicinos centruose.
„Magnetinio rezonanso linijinis greitintuvas atveria naujas galimybes individualizuoti galvos ir kaklo navikų gydymą, leidžiant dar tiksliau pritaikyti radioterapiją konkrečiam pacientui“, – aiškino gydytoja E.Korobeinikova.
Ji pabrėžė, kad ši technologija nepakeičia įprastinės spindulinės terapijos ir nėra reikalinga visiems pacientams.
Didžiausia jos nauda tikėtina kruopščiai atrinktais atvejais, kai būtinas itin tikslus gydymas ir maksimalus aplinkinių audinių išsaugojimas.
„Magnetinio rezonanso linijinis greitintuvas papildo šiuolaikinės spindulinės terapijos galimybes ir plečia individualizuoto gydymo galimybes įvairių lokalizacijų navikais sergantiems pacientams“, – kalbėjo Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja onkologė radioterapeutė dr. E.Korobeinikova.