Staigios lietuvių mirtys jauname amžiuje – kardiologė paaiškino, kas vyksta

Staigus sąmonės netekimas, sukeltas gyvybei grėsmingo ritmo sutrikimo, deja, gali būti pirmoji ir vienintelė tam tikrų širdies ligų išraiška ir, laiku nesuteikus pagalbos, gali baigtis mirtimi. Tuomet sveiku save laikiusiam žmogui pakanka kelių ar keliolikos sekundžių, kad ištiktų skubaus gaivinimo reikalaujanti būklė. Esama labai klastingų širdies ligų, kurių pirmas pasireiškęs simptomas gali būti gyvybei grėsmingas ritmo sutrikimas. Todėl, deja, net įprastinės gydytojo kardiologo konsultacijos metu, be papildomo specializuoto ištyrimo, iki to lemtingo momento liga gali likti nenustatyta.

Kita vertus, neretai žmogui gali pasireikšti perspėjantys jutimai ar ligos požymiai – sąmonės praradimai, širdies plakimo pasikeitimai ar pablogėjusi fizinio krūvio tolerancija, kurių jis nesureikšmina ir nesikreipia pas gydytoją.

„Apmaudu, tačiau dažnai apie tai išgirstame tik iš paciento artimųjų: net ūmių būklių atvejais, pavyzdžiui, praradus sąmonę, žmonės ne visada kreipiasi skubios pagalbos“, – komentuoja dr. N. Bileišienė.

Nemažą dalį staigių širdinių mirčių sukelia retos, sunkiai diagnozuojamos ligos. Dėl to, pasak gydytojos, medikams būtina nuolat tobulinti kompetencijas ir edukuoti visuomenę, kaip suteikti skubią pagalbą žmogui nelaimės atveju.

Širdies ligos, galinčios sukelti staigią mirtį, skiriasi priklausomai nuo žmogaus amžiaus, tačiau jomis gali sirgti ir jauni žmonės. Deja, apie tai nėra plačiai žinoma visuomenėje, nors požiūris į jauną žmogų su laiku keičiasi: anksčiau jaunų pacientų amžius buvo apibrėžiamas 35 metų riba, o šiai dienai jaunais laikomi asmenys iki 40, o kai kuriuose medicininiuose tyrimuose – net iki 50 metų.

„Jauni žmonės gali sirgti įgimtomis širdies elektrinės sistemos ligomis. Dėl jų struktūriškai sveikoje širdyje sutrinka elektrinio impulso sklidimas širdies raumeniu. Atsiranda pokyčiai širdies ląstelių baltyminiuose kanaluose, kurie reguliuoja natrio, kalio, kalcio jonų srautus ląstelėje, – dėl to nebeužtikrinamas darnus širdies ritmas.

Jauni žmonės taip pat gali sirgti įgimtomis struktūrinėmis ligomis, kai atsiranda paties širdies raumens pokyčiai: sustorėja širdies sienelės ar išsiplečia širdies ertmės, sukeldamos raumens traukimosi jėgos susilpnėjimą. Dėl tokių pokyčių atsiranda dusulys, blogėja fizinio krūvio toleravimas, vystosi ritmo sutrikimai.

„Žmonėms, įžengusiems į ketvirtąją dešimtį, maždaug pusė staigios širdinės mirties atvejų yra sąlygotos ūminio koronarinio sindromo – kai dėl staigaus kraujotakos širdies raumenyje sutrikimo, dažniausiai užsikimšus vainikinei arterijai, ištinka stiprus, spaudžiantis krūtinės skausmas, kuris gali plisti į ranką, nugarą ar kaklą, trunkantis ilgiau nei 20 min., ir reiškiantis, jog žmogų ištiko nestabili krūtinės angina ar miokardo infarktas“, – teigė gydytoja kardiologė dr. N. Bileišienė. Ji taip pat pažymi, kad jauniems žmonėms tam tikromis aplinkybėmis gali išsivystyti širdies raumens uždegimas, jie gali turėti širdies kraujagyslių anomalijų.

Ilgo QT sindromas yra svarbi įgimtų aritmijų ir staigios širdinės mirties priežastis, ypač vaikų ir jaunų suaugusiųjų tarpe.Tai – dažniausiai nustatoma įgimta elektrinės širdies sistemos liga, kai gyvybei grėsmingi ritmo sutrikimai kyla dėl netinkamai funkcionuojančių elektros jonų sroves praleidžiančių kanalėlių širdies raumens ląstelėse. Dėl to pasikeičia elektrinio impulso plitimas širdies raumens ląstelėmis. Šiuo sindromu serga 1 iš 2000–2500 žmonių.

„Tai labai klastinga liga – struktūriškai žmogaus širdis echoskopijos metu gali atrodyti visiškai normali, kardiograma gali nerodyti jokių pakitimų, o pirmasis ir vienintelis ja sergantį žmogų ištikęs simptomas gali būti staigi širdinė mirtis“, – teigia dr. N. Bileišienė. Ši liga nebus nustatyta net atlikus jauno mirusio žmogaus autopsiją (skrodimą), nebent mirusiajam būtų atliktas molekulinis genetinis tyrimas.

„Dažniausiai, kaip parodė ir mūsų suaugusiųjų populiacijos tyrimas, ši liga pasireiškia staigiu sąmonės praradimu. Visgi, šios ligos požymių, perspėjančių apie galimą gyvybei grėsmingų ritmo sutrikimų išsivystymą, sąlygojantį širdies sustojimą ar staigią širdinę mirtį, yra kur kas daugiau, o kai kurie jų nustatomi labai paprastu būdu – įvairiais būdais ir sąlygomis užrašant elektrokardiogramą“, – pasakojo dr. N. Bileišienė, kuri neseniai parengė disertaciją apie ilgo QT sindromo specifiką Lietuvoje.

VU MF Širdies ir kraujagyslių klinikos dėstytoja Dr. N. Bileišienė, kuri neseniai parengė disertaciją apie ilgo QT sindromo specifiką Lietuvoje / MF archyvas

Šis sindromas vis dažniau diagnozuojamas besimptomiams pacientams. Liga žmogui gali būti nustatoma pasireiškus jos požymiams arba jei simptomai išsivysto kažkuriam iš jo šeimos narių. Svarbu tai, kad staigi širdinė mirtis gali ištikti ir pacientus, kuriems nėra aiškių klinikinių požymių, nepatiriantys simptomų, tačiau turi genetinių pakitimų. Todėl, vaikui nustačius ligą, tėvams taip pat rekomenduojamas genetinis ištyrimas.

„Atitinkamai būtina išsiaiškinti kuo tikslesnį sergančiųjų šeimoje ratą, kad galėtume juos saugoti nuo gyvybei grėsmingų ritmo sutrikimų, skirdami medikamentinį gydymą. Jis šiai dienai – labai efektyvus, o bendras gyvensenos keitimas šios ligos atveju gali būti taip pat gyvybę gelbstintis“, – teigė dr. N. Bileišienė.

Vis dėlto, gydytoja sako susidurianti su žmonių nepatiklumu ir abejingumu esamai situacijai. „Deja, anaiptol ne visi sergančių žmonių artimieji nusprendžia tirtis, maža to, neretai net nesivargina informuoti giminaičių apie ligos atvejį ir apie būtinybę tirtis paveldėtumą. Gaila, bet žmonės drąsūs savo nenaudai: ne tik nesitiria, bet ir nesivadovauja gydytojų rekomendacijomis, nevartoja vaistų, nesilaiko fizinio aktyvumo ribojimo rekomendacijų“, – sakė ji.

Būdingų simptomų, pasireiškiančių prieš pat staigią širdinę mirtį, yra ne vienas. Gydytoja kardiologė dr. N. Bileišienė išskiria bent kelis požymius, dėl kurių žmogui turėtų būti kviečiama greitoji pagalba. Tai – ūmus skausmas krūtinėje, sąmonės praradimas, ypač, jei jis įvyksta fizinio krūvio metu. Taip pat nederėtų ignoruoti širdies ritmo sutrikimų – jei širdis „persivertinėja“, „stabčioja“, jei plakimo ritmas sulėtėja, atsiranda plakimai, lydimi galvos svaigimo, didelio bendro silpnumo. Elektrinės širdies sistemos ligos gali pasireikšti ir sąmonės praradimu, lydimu traukulių, kurie gali būti klaidingai palaikyti epilepsijos priepuoliu.

Grėsmingi širdies ritmo sutrikimai gali baigtis širdies sustojimu, kai žmogaus širdies veiklos sistemoje vyksta itin staigūs, sekundes trunkantys pokyčiai, lemiantys staigią širdinę mirtį. „Būtent žodis staigus nurodo būklės ūmumą, tai reiškia, kad nedelsiant pradėjus teikti pagalbą, žmogus turi šansą būti išgelbėtas. Pagalba paprasta – skambinti telefonu 112 ir nedelsiant pradėti gaivinimą, negalima laukti kol atvyks medikai“, – akcentuoja dr. N. Bileišienė.

Apmaudu, tačiau dažnai žmonės bijo atlikti gaivinimą – net ir teoriškai žinodami, kokių veiksmų reikėtų imtis, kartais vengia tai daryti, kad nepablogintų jau esamos situacijos. Tačiau gydytoja kardiologė dr. N. Bileišienė tai kategoriškai neigia: „Žmogų gaivinti būtina, net jei paspaudimai į krūtinės zoną nesigautų pakankamai stiprūs ar būtų ne vadovėliškai ritmiški – visuomet yra geriau daryti kaip pavyksta, nei nedaryti nieko“.

Anot gydytojos, gaivinimo atlikimo įgūdžių galėtų būti mokoma jau mokykloje, kviečiant paauglius atvykti su klase į specialias paskaitas ar įtraukiant tokius apmokymus į biologijos, fizinio lavinimo ar pilietiškumo pamokas. Pasak jos, gaivinimą gebėtų atlikti net 10–12 metų vaikai, o sistemingai visiems paaugliams diegiami šie įgūdžiai visuomenėje formuotų neabejingumo jausmą žmogui, kuriam reikia pagalbos.

Vienas pigiausiai ir lengviausiai prieinamų instrumentinių tyrimų – elektrokardiograma – turėtų būti atliekama nuo pat vaikystės ar net kūdikystės, vizito pas gydytoją metu – ir ne tik profilaktinių patikrų metu, bet ir susirgus, pavyzdžiui, žmogui karščiuojant. Tai atraminis tyrimas kardiologijoje, suteikiantis labai daug informacijos ir leidžiantis nustatyti dar net nebylias, bet klastingas būkles. Jei gydytojas kardiologas turėtų galimybę palyginti paciento elektrokardiogramų duomenis, registruotas įvairiomis sąlygomis, skirtingu laiku, tai leistų anksčiau užčiuopti širdies ligą ir paskirti profilaktinį gydymą.

Anot dr. N. Bileišienės, vienas iš įkvepiančių pavyzdžių – italų kardiologo prof. Peter J. Schwartz projektas, kurio metu 2001–2006 m. Italijoje beveik 44 600 kūdikių buvo registruota elektrokardiograma. Siekta nustatyti gyvybei pavojingą ilgo QT sindromą, galintį sukelti staigią širdinę mirtį.

„Tokiu būdu mes ne tik sužinojome šios ligos paplitimą, bet ir ligos suvaldymo kaštus: nustatyta, kad vienerių išsaugotų gyvenimo metų kaina siekia nuo 7400 iki 20 400 eurų. Tad įrodyta, jog tokia programa yra labai efektyvi“, – pasakojo dr. N. Bileišienė.

Medicinos pažanga jau leidžia nustatyti pakitimus specifiniuose genuose, kurie sąlygoja širdies ligas, galinčias pasireikšti staigia širdine mirtimi. Europos kardiologų draugija yra sudariusi ištyrimo planą pacientams su grėsmingais ritmo sutrikimais, patyrusiems širdies sustojimą, taip pat staigią širdinę mirtį patyrusio asmens šeimos nariams.

„Genetinius tyrimus pasidaryti išties įmanoma ir verta tiems, kurie žino, kad jų šeimoje jau buvo jaunų žmonių staigios širdinės mirties atvejų“, – sako dr. N. Bileišienė. Anot jos, apmaudu, tačiau sąmoningai besikreipiantys išsitirti žmonės, kurie įtaria, kad galėjo paveldėti širdies ligą – retenybė. „Per trylikos metų gydytojos kardiologės karjerą VUL Santaros klinikose teturėjau vieną jauną pacientą, kuris savo iniciatyva kreipėsi į šeimos gydytoją ir, jo paragintas, atvyko konsultacijai dėl staigių jaunų žmonių mirčių giminėje. Dažnu atveju net grėsmingi sąmonės praradimai priskiriami „nekaltiems alpimams“. Neretai tenka išgirsti, kad „alpdavo ir kažkuris iš senelių, o mama ar tėtis mirę jauni, kaip ten buvę – neaišku...“, – komentavo dr. N. Bileišienė.

Pasak gydytojos, itin svarbu skatinti šalyje autopsijas ir inicijuoti genetinį ištyrimą jauniems žmonėms, kurie mirė staigia širdine mirtimi, kad kuo dažniau galėtume atskleisti mirties priežastį ir apsaugoti artimuosius.

„Kol kas genetiniai tyrimai mirusiems Lietuvoje neatliekami, tačiau jų duomenys ne tik pasitarnautų šeimos nariams ir giminei, bet ir praturtintų žinias apie širdies ligas lemiančius genus ir ateityje padėtų išgelbėti daug daugiau gyvybių tarptautiniu mąstu“, – teigė ji. Tyrimui pakaktų kraujo mėginio ar audinių pavyzdžių, tačiau dažnu atveju velionio artimieji net nesutinka atlikti autopsijos.

Anot gydytojos, staigios širdinės mirtys gali būti susijusios ir su išoriniais veiksniais, ypač įgimtų kanalopatijų atvejais. „Širdis plaka darniai, kai širdies raumens ląstelė susitraukia todėl, kad savalaikis elektrinis signalas, plintantis dėl jonų srovių per širdies ląstelės membranoje, sukelia procesus, kurie lemia mechaninį pokytį – širdies dūžį. Kuomet jonų srovės yra pakitusios, pvz., susilpnėjusios dėl genetinių pakitimų, o širdį užplūsta iš nervų sistemos didelis adrenalino kiekis, susidaro sąlygos kilti „kibirkštims“ ir išsivystyti pavojingiems ritmo sutrikimams. Kai kurių ligų atveju „kibirkštis“ įžiebti gali intensyvus fizinis krūvis ar netikėtas garsinis dirgiklis, pavyzdžiui, garsus telefono skambutis ar net žadintuvo signalas ryte“, – pasakojo dr. N. Bileišienė.

Į pavojų gali pastūmėti ir vaistai, vartojami gretutinėms būklėms gydyti, pavyzdžiui, tam tikri antidepresantai ar antibiotikai. Šie medikamentai gali turėti įtakos tam, kaip sklandžiai teka jonai per širdies raumenų ląsteles įgimtus pakitimus jose turintiems žmonėms.

„Vienos iš retų širdies ligų – Brudaga sindromo – atveju širdies ritmą gali pavojingai išderinti net karščiavimas, todėl tokį sindromą turinčiam žmogui labai svarbu nelaukiant 38,5 ° C, vartoti karščiavimą mažinančius vaistus", – pasakojo dr. N. Bileišienė.

Pasak gydytojos dr. N. Bileišienės, viena iš būtinybių siekiant valdyti staigių širdinių mirčių statistiką Lietuvoje – pagalbos teikimo infrastruktūros šalyje kūrimas. Ištikus staigiam širdies veiklos sutrikimui gyvybę išgelbėti gali padėti defibriliatorius.

Siekiamybė, kad šis aparatas būtų instaliuotas kiekvienoje įstaigoje ar viešojo sektoriaus pastatuose, darbovietėse, kur telkiasi didesnis žmonių kiekis. Visuomenė turėtų būti informuota, kur yra artimiausias defibriliatorius, kad prireikus jis būtų pasiekiamas.

Kitose šalyse jau esama pavyzdžių, kokių priemonių imamasi siekiant suteikti pagalbą mirštančiam žmogui kuo greičiau. Antai Danijoje yra sukurtas „TrygFonden Hjerteløber“ savanorių tinklas – tai programėlė, kuri automatiškai įspėja arčiausiai incidento esančius žmones, mokančius atlikti gaivinimą, kai kažkam įvyksta širdies sustojimas.

Signalą siunčia pati 112 dispečerinė sistema. Švedijoje ir kai kuriose kitose pasaulio šalyse, į incidento vietą dronais gabenami defibriliatoriai (Everdrone sistema). Statistika rodo, kad dronai dažnai atvyksta greičiau, nei greitoji pagalba. Pasak dr. N. Bileišienės – tai turėtų būti ir mūsų valstybės siekiamybė ir ateitis. Pasirūpinę lokalių defibriliatorių tinklo tankinimu ir visuomenės edukacija pasiektume gerų rezultatų gelbstint žmonių gyvybes.