Vasaros pradžia Lietuvoje – džiaugsmas ir žmonėms, ir erkėms. Šiluma bei drėgmė sudaro idealias sąlygas veistis erkėms. O atbudusi gamta į pievas ir miškus atvilioja gyvūnus ir paukščius: erkėms tai – švediškas stalas.

Tai kelia pavojų ir žmonėms. 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 642 erkinio encefalito atvejai, o Laimo liga užsikrėtė 15 438 asmenys.

„Nors informacijos apie erkes netrūksta, gyventojai vis dar daro nemažai klaidų“, – pastebi „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė. Ji priminė, kaip reikėtų elgtis, jei įsisiurbė erkė ir išskyrė 5 didžiausias klaidas.

1. Aliejus, sviestas, spiritas

[[ge:lrytas:lrytas:42227335]]

Pasak vaistininkės, viena dažniausių klaidų – bandymas prieš traukiant erkę įkandimo vietą tepti aliejumi, sviestu, kremu, spiritu, antiseptiku ar kitomis priemonėmis.

„Manoma, kad taip erkė uždus ir pati atsikabins, tačiau iš tiesų ji gali išskirti daugiau seilių ar žarnyno turinio į žaizdą, o tai gali padidinti infekcijos perdavimo riziką“, – įspėjo vaistininkė.

[[ge:lrytas:lrytas:42146793]][[ge:lrytas:lrytas:42238639]][[ge:lrytas:lrytas:42391971]][[ge:lrytas:lrytas:42532093]]

2. Erkės sukiojimas

Pasak jos, dar pasitaiko manančių, kad erkę reikia sukti pagal laikrodžio rodyklę arba prieš ją. Iš tiesų svarbiausia ją tiesiog atsargiai ištraukti, o ne sukioti.

„Kita dažna klaida – erkės sukiojimas, jos traiškymas pirštais. Erkė turėtų būti kuo greičiau pašalinta plonu pincetu arba specialiai tam skirtu įrankiu, kurį galima rasti vaistinėse, ją suimant kuo arčiau odos paviršiaus ir traukiant lėtu, tolygiu judesiu“, – patarė V. Bečelytė.

3. Nėra raudonos dėmės

Dalis žmonių mano, kad jeigu erkės įkandimo vietoje neatsirado taikinio formos paraudimo, vadinasi, galima nusiraminti – niekuo neužsikrėčiau.

„Raudonis, primenantis taikinį gali atsirasti tik pasireiškus Laimo ligai, tad užsikrėtus erkiniu encefalitu jo nebūna. Beje, net ir Laimo ligos atveju, migruojanti eritema pasireiškia ne visiems“, paaiškina V. Bečelytė.

4. Erkių būna tik miške

Kita klaida – įsitikinimas, jog erkę galima sutikti tik labai ribotoje erdvėje, nes jos gyvena tik miške ar aukštoje žolėje.

„Erkės Lietuvoje gali slėptis visur – nuo miško, parko pievos iki namų kiemo ar gamtoje esančių sporto erdvių“, – sako „Camelia“ vaistininkė.

[[ge:lrytas:lrytas:42709896]]

5. Staigus erkės pašalinimas visiškai apsaugo

Erkės ištraukimo laikas sumažina užsikrėtimo riziką, tačiau negarantuoja 100 proc. ramybės. Tačiau erkinio encefalito ir Laimo ligos mechanizmai yra skirtingi šiuo atžvilgiu.

„Erkinio encefalito virusas gali būti perduodamas labai greitai – jis yra erkės seilėse ir į žmogaus organizmą gali patekti jau pirmosiomis įsisiurbimo sekundėmis, todėl savalaikė prevencija (skiepai, tinkama apranga, repelentai) yra labai svarbi.

O štai su Laimo liga yra kiek kitaip – Laimo ligą sukeliančios bakterijos gyvena erkės žarnyne, todėl čia erkės ištraukimo laikas – labai svarbus, nes bakterijos į kraują patenka lėčiau. Tokiu atveju, kuo greičiau pašalinsime erkę, tuo labiau mažėja tikimybė užsikrėsti“, – paaiškina V. Bečelytė.

Galima skiepytis ir vasarą

Kartais žmonės sako, kad vasara prasidėjo, vadinasi, jau per vėlu skiepytis nuo erkinio encefalito. Tačiau tai yra mitas.

„Nors idealiausia nuo erkinio encefalito pasiskiepyti dar šaltuoju metų laiku, kai erkių aktyvumas mažesnis, skiepytis tikrai nėra per vėlu ir prasidėjus vasarai. Erkės Lietuvoje aktyvios nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, o vyraujant švelnesniems orams, jų galima aptikti ir žiemą.

Erkinį encefalitą sukelia virusas, todėl specifinio gydymo šiai ligai nėra – galima gydyti tik simptomus, o dažnai ligos pasekmės išlieka dar labai ilgai. Dėl šios priežasties skiepai išlieka viena veiksmingiausių apsaugos priemonių, tačiau reikia laikytis visos skiepijimo schemos.

Žmonėms, kurie nespėjo pasiskiepyti iš anksto, skiepijantis specialistas gali pasiūlyti ir pagreitintą vakcinacijos schemą, leidžiančią apsaugą įgyti greičiau“, – pasakoja V. Bečelytė.

[[ge:lrytas:lrytas:42709893]]

Budrumo mėnuo

Jei erkė įsisiurbė, ją ištraukus rekomenduojama įkandimo vietą nuplauti vandeniu su muilu ir dezinfekuoti. Tam gali būti naudojami odos antiseptikai, pavyzdžiui, chlorheksidino ar oktenidino tirpalai. Dezinfekcija padeda sumažinti papildomos bakterinės infekcijos riziką žaizdos vietoje. Taip pat naudinga pasižymėti įkandimo datą arba nufotografuoti įkandimo vietą. Tai gali būti naudinga vėliau stebint, ar neatsiranda odos pokyčių arba kitų simptomų.

Po erkės įkandimo savo savijautą ir įkandimo vietą rekomenduojama stebėti bent 30 dienų.

„Per šį laikotarpį svarbu atkreipti dėmesį ne tik į odos pokyčius, bet ir į bendrą savijautą. Ypač svarbu stebėti, ar aplink įkandimo vietą neatsiranda migruojanti eritema – vienas būdingiausių Laimo ligos požymių“, – pabrėžia V. Bečelytė.

Eritema dažniausiai pasireiškia per 3–30 dienų po įkandimo. Tai ne įprastas sudirgimas ar mažas paraudimas, kuris gali likti ištraukus erkę, o pamažu didėjanti rausva dėmė, dažnai pasiekianti daugiau nei 5 cm skersmenį. Kartais jos centras gali pašviesėti, todėl paraudimas primena žiedą ar taikinį.

„Taip pat reikėtų stebėti, ar neatsiranda karščiavimas, galvos skausmas, neįprastas nuovargis, raumenų ar sąnarių skausmai. Pastebėjus bent vieną iš šių simptomų, ypač jei jie pasireiškia per kelias savaites po erkės įkandimo, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Dar didesnio dėmesio reikalauja simptomai, galintys būti susiję su erkiniu encefalitu. Tai stiprus galvos skausmas, aukšta temperatūra, pykinimas, vėmimas, sprando sustingimas, pusiausvyros sutrikimai, jautrumas šviesai ar neurologiniai simptomai.

Tokiais atvejais reikėtų nedelsti ir kuo greičiau kreiptis medicininės pagalbos. Svarbu prisiminti, kad erkės įkandimas ne visada reiškia ligą, tačiau budrumas pirmosiomis savaitėmis po įkandimo gali padėti laiku pastebėti pavojingus simptomus ir pradėti gydymą“, – akcentuoja V. Bečelytė.

Įsisiurbė erkė? Vaistininkė įvardijo didžiausią lietuvių klaidą – į organizmą patenka daugiau nuodų