Būtent todėl laboratorinė medicina šiandien tampa viena svarbiausių ir sparčiausiai besikeičiančių medicinos sričių. O kartu – ir viena labiausiai specialistų stokojančių profesijų Lietuvoje.
Vilniaus kolegijos (VIKO) Medicinos technologijų ir dietetikos katedros vedėja dr. Ingrida Pumputienė sako, kad daugelis žmonių ir net būsimų medikų klaidingai įsivaizduoja, kaip atrodo darbas šiuolaikinėje laboratorijoje.
„Bet kuriam žmogui laboratorija vis dar dažniausiai asocijuojasi su baltu chalatu, mėgintuvėliais, mikroskopu ir prie jo palinkusiu darbuotoju. Tačiau realybėje šiandien daug laiko praleidžiama ne prie mikroskopo, o prie modernių analizatorių ir kompiuterio“, – sako ji.
Susiję straipsniai
Šiandien laboratorijoje reikia ne tik biologijos žinių
Dar prieš dešimtmetį biomedicinos studentui svarbiausia buvo gerai mokėti biologiją, chemiją ir laboratorinių tyrimų metodikas. Šiandien situacija visiškai kitokia.
„Šiuolaikinis studentas tampa ne tik medicinos specialistu, bet ir technologijų vartotoju, duomenų analitiku. Jis dirba su bioinformatikos programomis, automatizuotais diagnostikos įrankiais, mokosi virtualiose laboratorijose“, – aiškina būsimus biomedicinos technologus rengianti dr. I. Pumputienė.
Anot jos, anksčiau buvo galima tikėtis, kad aukštojoje mokykloje įgytos žinios tarnaus ilgą laiką. Dabar technologijos ir tyrimo metodai keičiasi taip greitai, kad laboratorinės diagnostikos specialistas turi mokytis nuolat.
„Anksčiau pagrindinis iššūkis buvo gauti informaciją. Dabar problema priešinga – jos yra per daug. Todėl šiandien itin svarbu vertinti mokslinių šaltinių patikimumą, tikrinti DI sugeneruotą informaciją, priimti sprendimus nepasikliaujant vien technologijomis.“
Profesija, be kurios sustotų diagnostika ligoninėse
Nors pacientai jų beveik nemato, būtent biomedicinos technologai šiandien yra žmonės, ant kurių laikosi didžioji laboratorijų darbo dalis.
„Tai specialistai, kurie realiai „laiko laboratoriją ant pečių“: priima ir paruošia mėginius, atlieka tyrimus, dirba su analizatoriais, tikrina kokybę ir užtikrina, kad rezultatai būtų tikslūs“, – sako dr. I. Pumputienė.
Ir čia slypi viena didžiausių problemų. Modernių laboratorijų Lietuvoje daugėja, diagnostinių tyrimų apimtys nuolat auga, tačiau biomedicinos technologų poreikis didėja greičiau nei specialistų pasiūla. Būtent todėl Vilniaus kolegijos Biomedicininės diagnostikos studijų programa šiandien yra viena perspektyviausių ir sveikatos sistemai strategiškai labai svarbi studijų kryptis.
„Dalis jaunuolių renkasi universitetines biologijos, chemijos ar biotechnologijų studijas manydami, kad ateityje galės dirbti ir diagnostikos laboratorijose. Tačiau realybė dažnai nustebina, nes ne visi žino, kad biomedicinos technologo profesija yra reglamentuojama – šie specialistai privalo turėti profesinę kvalifikaciją ir licenciją, kaip gydytojai ar slaugytojai. Be licencijos, diagnostikos laboratorijoje dirbti negali“, – pabrėžia dr. I. Pumputienė.
Medicina, kurioje jau dirba dirbtinis intelektas
Kol visuomenė dar diskutuoja, ar dirbtinis intelektas kada nors pakeis gydytojus, laboratorijose jis jau seniai dirba. Vilniaus Centro poliklinikos Klinikinės laboratorijos vedėjas dr. Valdas Banys sako, kad laboratorijos per pastaruosius penkiolika metų pasikeitė neatpažįstamai.
„Laboratorija iš „rankų darbo cecho“ tapo labai sudėtinga, duomenimis valdoma diagnostikos sistema. Anksčiau daug kas buvo vertinama tik „iš patirties“, o šiandien vis daugiau procesų galima pamatuoti: kiek laiko užtruko mėginio kelias, kur susidarė vėlavimas, kiek rezultatų validuota automatiškai, kokia klaidų struktūra, kiek tyrimų kartojama, kiek jų galimai nereikalingi“, – dėsto dr. Valdas Banys ir priduria, kad pasikeitė ir laboratorijos vaidmens suvokimas.
Šiandien algoritmai analizuoja kraujo tepinėlius, grupuoja ląsteles, ieško netipinių pakitimų, vertina šlapimo nuosėdas ir net padeda pastebėti galimą mėginių supainiojimą.
„Žmogus pavargsta, jo dėmesys svyruoja, o algoritmas tą pačią užduotį gali atlikti vienodu principu tūkstančius kartų“, – aiškina laboratorinės medicinos specialistas.
Didelėse laboratorijose per dieną sugeneruojama dešimtys tūkstančių rezultatų, todėl be automatizacijos šiuolaikinė diagnostika jau būtų sunkiai įsivaizduojama.
Tačiau kartu medikas pabrėžia: DI dar nereiškia, kad žmogus tampa nebereikalingas. „Dirbtinis intelektas laboratorinėje diagnostikoje jau yra naudojamas, bet svarbu nepervertinti situacijos. Šiandien dažniausiai kalbame ne apie „savarankiškai diagnozuojantį“ DI, o apie siauresnius algoritmus, kurie padeda automatizuoti pasikartojančius veiksmus“.
Laboratorija nėra vieta, kur aparatas tiesiog pateikia skaičių
Pasak dr. V. Banio, viena didžiausių klaidų – manyti, kad modernioje laboratorijoje viską sprendžia aparatai.
„Iš šalies kartais atrodo, kad viską padaro analizatorius. Bet kažkas turi užtikrinti, kad mėginys tinkamai paimtas, identifikuotas, transportuotas, kad reagentai tinkami, o rezultatas logiškas“, – sako jis.
Ir būtent čia atsiranda specialistų vertė.
Net pats pažangiausias algoritmas dar negali suprasti viso klinikinio konteksto: kokius vaistus vartoja pacientas, kaip keitėsi jo būklė, ar rezultatas dera su kitais simptomais.
„DI gali labai gerai pastebėti dėsningumus, bet klinikinės prasmės suteikimas rezultatui vis dar yra žmogaus atsakomybė. Mano galva, DI nepakeis žmogaus laboratorijose, o leis žmogui dirbti aukštesniame lygyje. DI gali atlikti pirminę atranką, parodyti rizikingus atvejus, o laboratorijos specialistas gali susitelkti į tai, kam reikia klinikinio mąstymo, patirties ir atsakomybės“, – sako dr. V. Banys.
Tyrimai, kurie po dešimtmečio gali tapti kasdienybe
Laboratorinė medicina šiandien juda taip greitai, kad dalis tyrimų, kurie dabar atrodo futuristiniai, po keliolikos metų gali tapti įprasta rutina. Vienas ryškiausių pavyzdžių – genetiniai tyrimai ir vadinamoji skystoji biopsija.
„Iš kraujo nustatomi naviko DNR fragmentai ateityje gali būti plačiau naudojami navikų diagnostikai, gydymo parinkimui ir ankstyvam atkryčio nustatymui“, – prognozuoja dr. V. Banys.
Kitaip tariant, ateityje kai kuriuos vėžio požymius gali parodyti paprastas kraujo tyrimas dar prieš žmogui pajuntant simptomus.
Ateities specialistui neužteks tik „mokėti atlikti tyrimą“
Tiek laboratorijų vadovai, tiek aukštosios mokyklos šiandien ieško žmonių, kurie gebėtų dirbti nuolat besikeičiančioje technologijų aplinkoje.
„Darbdaviai šiandien ieško ne tik žmogaus, kuris moka atlikti tyrimus, bet specialisto, gebančio dirbti modernioje, automatizuotoje ir labai griežtai reguliuojamoje aplinkoje“, – sako dr. I. Pumputienė.
Anot jos, svarbiausios tampa ne tik profesinės žinios, bet ir kritinis mąstymas, atsakomybė, gebėjimas dirbti komandoje bei nuolatinis mokymasis. Nes medicina šiandien keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau.
„Biomedicinos technologų taip reikia todėl, kad šiuolaikinė laboratorija, nors ir labai automatizuota, nėra savaime veikianti sistema. Analizatoriai, robotizuotos linijos, skaitmeninė mikroskopija, laboratorijų informacinės sistemos veikia tik tada, kai yra žmonės, kurie supranta visą procesą, moka jį prižiūrėti, pastebi nukrypimus bei prisiima atsakomybę už rezultatų patikimumą. Iš šalies kartais atrodo, kad „viską padaro aparatas“, bet realybėje kažkas turi užtikrinti, kad gautas rezultatas būtų tikslus, patikimas“, – sako dr. V. Banys.